netekėjusios moters kimono (tapytas šilkas, siuvinėjimas, 1905–20, Valstybinis muziejus Amsterdame)
Jauna moteris su vasariniu kimono (spalvotas medžio raižinys, 1920, dailininkas Hašiguči Gojo, Valstybinis muziejus Amsterdame)
kimonò (< jap.), japonų vyrų ir moterų nacionalinis drabužis – ilgas, tiesus, susisiaučiamo chalato pavidalo (dešinė pusė visuomet užmetama ant kairiosios), su plačiomis stačiakampėmis rankovėmis (sodėmis), per juosmenį surišamas juosta (obe). Moterų kimono rankovės ilgos (furisodė – sudarant kišenes tvirtinamos prie obės) arba pusilgės (tomesodė). Vyrų kimono būna įvairaus ilgio, trumpesnis dėvimas su klostytu sijonu (hakama). Kai kada vilkimi keli kimono. Atsirado apie 13 amžių. Siuvamas iš šilko, medvilnės ir lino, puošiamas siuvinėjimu spalvotu šilku ir tauriųjų metalų siūlais, vadinamaisiais šibori, aplikacija, spaustais arba rūgštimi ėsdintais raštais, ištapomas. 18–19 a. buvo populiarūs ištapyti kimono, rengti kimono tapymo konkursai, kimono eksponuoti parodose kartu su tapybos ir grafikos kūriniais.
2972