spalvotojo vaizdo kineskopo schema: 1 – šešėlinė kaukė, 2 – liuminoforo danga, 3 – ekranas, 4 – metalinis rėmas, 5 – stiklinis kūginis balionas, 6 – elektronų pluoštai, 7 – elektronų prožektorių elektrodai, 8 – kreipiamoji sistema
kineskòpas (gr. kinēsis – judėjimas + skopeō – žiūriu, stebiu), elektroninis vamzdis televizijos vaizdams atkurti. Naudojamas ir kompiuterių monitoriuose. Yra spalvotieji ir nespalvotieji kineskopai. Susideda iš sandaraus stiklinio kūgio formos baliono (jame sudarytas didelis vakuumas, platusis jo galas – liuminescencinis ekranas, iš vidaus dengtas liuminoforo (švytalo) sluoksniu, dažniausiai stačiakampis) ir elektronų prožektoriaus (elektrodų sistemos siauram įgreitintų elektronų pluoštui gauti; pluošto intensyvumas valdomas pagal atkuriamo vaizdo signalą; spalvotajame kineskope dažniausiai yra trys elektriniai prožektoriai, pluoštų intensyvumas valdomas atskirais signalais). Ant kaklelio užmaunama elektronų pluoštų magnetinė kreipiamoji sistema. Ji ir elektronų prožektoriaus elektrodai sudaro kineskopo elektroninę optinę sistemą. Elektronų pluoštas (pluoštai) sukelia liuminoforo švytėjimą ir sukuria vaizdą kaip nevienodo skaisčio arba ir skirtingos spalvos taškų (vaizdo elementų) aibę.
Spalvotojo kineskopo liuminescencinis ekranas dažniausiai mozaikinis: vaizdo elementai sudaryti iš 3 skirtingų griežta tvarka triadomis išdėstytų raudonojo, žaliojo ir mėlynojo liuminoforų taškų arba juostelių. Prieš pat ekraną įtaisoma šešėlinė kaukė su specialia tvarka išdėstytomis angelėmis, kad trys atskiri elektronų pluoštai pataikytų tik į vieno kurio liuminoforo elementus ir atkurtų tik vienos spalvos vaizdo elementus. Trys suderinti vienspalviai vaizdai sukuria vieną spalvotą vaizdą. Yra projekcinių kineskopų, kurių atkuriamas didelio skaisčio vaizdas optiškai projektuojamas į didelius ekranus.
Pirmąjį kineskopą 1929 Jungtinėse Amerikos Valstijose (RCA bendrovėje) sukūrė V. Zworykinas.
2373