Knijos architektūrà
Iki 3 amžiaus
Neolito laikotarpiu Kinijoje statytos gyvenvietės (liekanos prie dabartinio Banpo kaimo, prie Siano), išliko plūktos žemės sienomis apjuostų gyvenviečių liekanų (prie Čengdzijai, Šandongo provincija).
Šangų dinastijos laikotarpiu (valdė apie 1600–1045 pr. Kr.) pastatyta gynybinėmis sienomis apjuostų miestų (Džengdžou, Erlitou, Panlongčengas, Anjangas), juose dažnai buvo įrengta kanalizacija, vandentiekis. Išliko rūmų kompleksų (statyti ant plūktos žemės platformų), požeminių mauzoliejų (Šangų dinastijos imperatorių rūmų ir mauzoliejų liekanos Siaotuno kaime, prie Anjango) liekanų. Pradėjo klostytis medinio stačiakampio plano pastato su karkasine konstrukcija tipas (vyravo iki 20 amžiaus). Kinijoje nuo seno taikomi in ir jang mokymas, fengšui sistema turėjo įtakos statinių vietai sklype, jų orientacijai pagal pasaulio šalis (dažniausiai iš šiaurės į pietus), patalpų zonavimui.
Džou dinastijos laikotarpiu (1027– apie 250 pr. Kr. vidurys) atsirado veikalų su miestų planavimo taisyklėmis (Amatų aprašymai). Pagal jas statyti simetriško stačiakampio plano miestai buvo suskirstyti į kvartalus, apjuosti gynybinėmis sienomis su vartais kiekvienoje pusėje, centre – valdovo rūmai, šventyklos (Čufu prie Dzinano, Anji Šansi provincijoje). Daugiausia statyta iš medžio, rečiau iš akmens (gynybinės miestų sienos, tiltai); manoma, laikotarpio pabaigoje pradėta naudoti degtas plytas (požeminiuose mauzoliejuose), čerpes. Išliko imperatorių mauzoliejų (Pingšane Hebei provincijoje, Leigudune prie Suidžou), kurie buvo pastatyti pagal rūmų su funkcionaliu patalpų išdėstymu planus, liekanų. Laikotarpio pabaigoje susiformavęs konfucianizmas turėjo įtakos Kinijos architektūrai (ji reglamentuota pagal pastato šeimininko visuomeninę padėtį, raginta sekti tradicijomis).
Džango (dar vadinamu Priešiškų karalysčių) laikotarpiu (403–221 pr. Kr.) įkurta miestų tvirtovių, pradėta didžiausio pasaulyje gynybos įrenginio Didžiosios kinų sienos (pasaulio paveldo vertybė, nuo 1987) statyba.
Činų dinastijos (valdė 221–206 pr. Kr.) laikotarpio žymiausias išlikęs statinys – pirmojo imperatoriaus Čin Ši Huangdi (dar vadinamas Džao Džengu, valdė 221–210 pr. Kr.) mauzoliejaus kompleksas su terakotinėmis statulomis (prie Siano, pasaulio paveldo vertybė). Rašytiniuose šaltiniuose (Sima Čiano Istoriko užrašai, apie 85 pr. Kr.) minimi Sianjane (įkurtas 4 a. pr. Kr., prie dabartinio Siano) pastatyti galerijomis apjuosti dviaukščiai imperatoriaus rūmai. Šiuo laikotarpiu pradėta statyti ištisinė Didžioji kinų siena (statybos tęsėsi iki 1644) su kazematais ir sargybos bokštais, prie svarbiausių kalnų perėjų įrengtos tvirtovės.
Hanų dinastijos laikotarpiu (valdė 206 pr. Kr.–220 po Kr.) iš Indijos pradėjus plisti budizmui (1 a. pr. Kr.–1 a. po Kr.) pastatytos pirmosios budistų šventyklos (Baltojo žirgo šventykla / Baima si, prie Luojango, manoma, 1 a. po Kr. vidurys). Pagal Džou laikotarpiu susiklosčiusią ir aprašytą taisyklingo plano schemą pastatyta naujų miestų, kuriuose pagal kompozicinę ašį paviljonine tvarka statyti rūmų ansambliai (Čangane, prie dabartinio Siano). Išliko kelių tipų požeminiai laidojimo statiniai: nedideli stačiakampio plano, kartais su laiptuotais kraštais (Mančenge, prie Baodingo, 2 a. pr. Kr. 3 dešimtmetis), statyti iš plytų, dažnai su skliautuota sale (mauzoliejai prie Luojango; patalpos puoštos sienų tapyba), statyti iš akmens (mauzoliejai Inane, prie Dzinano; patalpų sienos puoštos skulptūriniais reljefais). Būta ir uolose iškaltų mauzoliejų su keliomis patalpomis (princo Liu Čengo ir jo žmonos Dou Van mauzoliejai Mančenge, prie Baodingo). Apie rūmų, gyvenamųjų namų, vartų sargybos bokštų (čue) ir kitų statinių architektūrines formas spėjama iš mauzoliejuose rastų sienų piešinių, skulptūrinių reljefų, molinių pastatų modelių. Mediniai pastatai (ir gyvenamieji namai, ir rūmai) dažniausiai statyti ant plūktos žemės (kartais ant akmenų ir plytų) paaukštinimo, taikant stulpų ir sijų konstrukciją (damudzuo), laikančią dažniausiai čerpėmis dengtą stogą. Ant stulpų (arba kolonų) buvo tvirtinami kinų architektūrai būdingi sudėtingos struktūros kronšteinai (dougong, taikyti nuo Hanų laikotarpio), remiantys į viršų pakeltus stogų kraštus. Mediniai pastatai dažyti įvairių spalvų storu dažų sluoksniu, saugančiu nuo klimato poveikio. Gyvenamųjų namų statyboje taikyta modulinė sistema.
3 amžius–7 amžiaus pradžia
Nuo 3 a. Kinijoje plito nauji pastatų tipai – budistinės pagodos (išsirutuliojo iš vietinio vartų sargybos bokšto čue ir indiškosios stupos; seniausia išlikusi – Songjue šventyklos pagoda Dengfenge, Henano provincija, 520), uolose iškalta šventyklų ir vienuolynų (Maidzišan prie Tianšui, Gansu provincija, pradėtas 3–4 amžiuje).
Žymiausi Kinijos ankstyvojo budizmo architektūros paminklai: Jungangas prie Datongo (460–494), Longmeno kompleksas Luojange (4–10 a.), Mogao uolos su 492 celėmis prie Dunhuango (4–14 a.; visi pasaulio paveldo vertybės). Jie puošti skulptūromis ir skulptūriniais reljefais su Budos, jo mokinių, šventųjų atvaizdais. Akmenyje iškaltuose statiniuose dažnai vaizduotos medinių pastatų konstrukcijos ir elementai. Kinijos šiaurinėje dalyje mauzoliejai daugiausia statyti po žeme (dažniausiai po supilta kalva), apjuosti siena, link jų vedė vadinamasis dvasios kelias, pietinėje dalyje juos pradėta kasti natūralios kalvos šlaite (mauzoliejai prie Nandzingo, Danjango).
Sujų dinastijai (valdė 581–618) suvienijus Kiniją toliau plėsta ir rekonstruota Didžioji kinų siena. Išliko akmeninių tiltų (arkinės konstrukcijos Andzi tiltas Džaosiane, prie Šidziadžuango, 605, statytojas Li Čunas; seniausiais išlikęs akmeninis tiltas Kinijoje).
7–13 amžius
Mažoji laukinių žąsų pagoda Siane (8 a., per 1556 žemės drebėjimą apgriauta)
Tangų dinastijos laikotarpiu (618–907) suklestėjo architektūra, dailė. Plėtėsi miestai (Čanganas, dabar Sianas, Luojangas). Pastatyta rūmų kompleksų (Damingo rūmų komplekso liekanos Siane, 634–663; prie rūmų buvo įrengtas parkas su dirbtiniu ežeru), daoistų, konfucianistų, budistų (Nančano šventyklos pagrindinė salė, 782, per žemės drebėjimą 1974 sugriauta, Foguango šventyklos Budos salė, 857, seniausias išlikęs medinis pastatas Kinijoje; abi Utai kalnuose, Šansi provincijoje) šventyklų kompleksų, pagodų (Didžioji laukinių žąsų pagoda, 652, atnaujinta 704, Siane), tiltų. Siekiant parodyti imperatorių galybę prie miestų įrenginėti didžiuliai mauzoliejų kompleksai (imperatoriaus Gao Dzongo, valdė 649–683, ir imperatoriaus U Hou, valdė 690–705, mauzoliejų kompleksas Čianlinge prie Siano, 7 a. pabaiga–8 a. pradžia; suplanuotas pagal tuometinės sostinės Čangano plano pavyzdį). Būdinga iš šiaurės į pietus einantis statulomis puoštas dvasios kelias, darna su kraštovaizdžiu.
Pradėjus plisti islamui (nuo 7 a.) pastatyta mečečių (Huaišengo mečetė Guangdžou, 672), minaretų (cilindro formos Šviesos bokštas Guangdžou, manoma, prieš 960; abu ankstyviausi islamo architektūros pavyzdžiai Kinijoje). Manoma, šiuo laikotarpiu dabartiniame Siane buvo pastatyta ir krikščioniškų sakralinių pastatų (neišliko).
Sungų dinastijos laikotarpiu (valdė 960–1279) išleistas architektūros veikalas su iliustracijomis Architektūros pavyzdžiai (1103; jame aiškinama pastatų statybos taisyklės, moduliai, terminai, rašoma apie konstrukcijas, medžiagas) prisidėjo prie pastatų stiliaus, planų, konstrukcijų suvienodinimo (dažniausiai skyrėsi tik pastatų dydis). Svarbiausi laikotarpio statiniai: Dule šventyklos Guanino paviljonas Dzisiane (Hebei provincija, 984), Dzinų šeimos šventyklų komplekso Šv. Motinos šventykla prie Taijuano (1023, 1102 perstatyta), Longsingo šventyklos komplekso Moni salė (1052), konfucianizmo Dačeng Diano salė (10 a., seniausia išlikusi konfucianizmo salė Kinijoje; abi Džengdinge, Hebei provincija), Huajano vienuolynas Datonge (11–12 amžius). Išliko apie 60 dažniausiai aštuonkampio plano daugiaaukščių pagodų (Šešių harmonijų Hangdžou, 970, atnaujinta 1156, Geležinė Kaifenge, apie 1049, Foguango šventyklos Medinė pagoda Ingsiane, prie Datongo, 1056, Baoeno šventyklos Sudžou, 12 a. vidurys). Šiuo laikotarpiu pastatyta islamo architektūros statinių (Čingjingo mečetė Čiuandžou, 1009, vėliau perstatyta).
13 amžius–17 amžiaus pirma pusė
Mongolams paskelbus Juanų valstybę (1271) tęstos Tangų ir Sungų laikotarpių architektūros tradicijos. Pagal veikale Amatų aprašymai aprašytas miestų planavimo taisykles perstatytas Dadu (dabar Pekinas). Žymesni laikotarpio pastatai: Jonglegongo daoistų šventyklos Sančingdiano salė Žuičenge (Šansi provincija, 1279–1368), Beijue šventyklos pagrindinė salė Čiujange (prie Šidziadžuango, 1270). Kai kurių pastatų formoms turėjo įtakos Mongolijos (Guangsingo observatorija Dengfenge, prie Luojango, 1276), Tibeto (varpo pavidalo Baltoji pagoda, dar vadinama dagoba, Pekine, 1279; plokšti stogai) architektūra.
Džimingo šventykla Nandzinge (14 a., vėliau rekonstruota)
Mingų dinastijos laikotarpiu (valdė 1368–1644) Pekino centrinėje dalyje pastatytas siena apjuostas Imperatorių rūmų kompleksas (1420, architektas Žuan Anas, m. 1453, Uždraustasis miestas). Pastatai išdėstyti vienoje ašyje, jiems būdinga monumentalumas, architektūrinių formų dinamiškas ritmas. Išliko daug tuo laikotarpiu pastatytų šventyklų jau įkurtuose kompleksuose (Jungange prie Datongo, Dzinų šeimos šventyklų komplekse prie Taijuano) ir naujai pastatytų daoistų (šventyklų ir vienuolynų kompleksai Udango kalnuose, Hebei provincija, 7–17 a., žymiausias Mingų laikotarpio pastatas – paauksuotos bronzos daoistų Aukso salė, 1416; visas kompleksas – pasaulio paveldo vertybė, 2003 sudegė), budistų (Guočingo šventykla Tiantai kalnuose, Džedziango provincija, 1368–1911; žymu Tibeto architektūros įtaka), konfucianistų (Konfucijaus šventykla Čufu, Šandongo provincija, 1368–1644, Dangaus šventyklos kompleksas Pekine, įkurtas 15 a., – pasaulio paveldo vertybė) šventyklų, pagodų (Baltoji pagoda Pekine, 1473, susideda iš 5 pagodų, Guangšengo šventyklos Feihongo pagoda prie Hongtongo, Šansi provincija, 1527).
Tuo laikotarpiu pakito medinių pastatų proporcijos, stogo konstrukcijos pasidarė sudėtingesnės, puošnesnės. Itin suklestėjo sodų menas (Nuolankaus Valdytojo sodas Sudžou, 1509; su kitais 11–19 a. klasikiniais sodais Sudžou senamiestyje – pasaulio paveldo vertybė). Pekine, Nandzinge, Siane išliko Mingų laikotarpio miesto sienų, vartų bokštų fragmentų. Mečečių architektūrinės formos mažai skyrėsi nuo tradicinių kinų pastatų (Didžioji mečetė Siane, įkurta 742, atnaujinta 1384 ir 17 amžiuje). Plito gyvenamieji namai su vidiniais kiemais ir sodais (daugiausia Kinijos pietinėje dalyje), pusiau žeminiai, kartais iškalti uolose (šiaurinėje dalyje), dideli apskrito plano bendruomenių namai (hakų etninės grupės).
17 amžiaus antra pusė–20 pirma pusė
paviljonas Marmurinis laivas (1755, 1893 atstatytas) Vasaros rūmų komplekse Pekine
Mandžiūrams įkūrus Čingų dinastiją (valdė 1644–1911) toliau plėtotos Mingų laikotarpio architektūros formos, ryšku Tibeto architektūros įtaka. Pastatyta didelių rūmų kompleksų: Vasaros rūmų kompleksas su administraciniais pastatais, tibetietiškų formų šventyklomis, parkais Čengdėje (1703–92), Vasaros rūmų ir imperatoriškųjų sodų kompleksas Pekine (1750, 1886 atstatytas; abu pasaulio paveldo vertybės), Imperatorių rūmų kompleksas Šenjange (1625–1783, susideda iš 114 pastatų; kartu su Mingų laikotarpio imperatorių rūmų kompleksu Pekine – pasaulio paveldo vertybė).
Išliko imperatoriškieji mauzoliejai: Mingų dinastijos prie Pekino (Sianlingo, 1519–40, Šisanlingo, dar vadinamas 13 imperatorių mauzoliejumi, 1368–1644), Nandzinge (Siaolingo, 1381–1405) ir Čingų dinastijos Liaoningo provincijoje (Fulingo, Džaolingo, abu Šenjange, Jonglingo Fušune, visi 17 a.) – visi pasaulio paveldo vertybė.
19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje Kinijoje atstatyta (19 a. griautos dėl priešiškumo užsieniečiams) kelios krikščioniškos bažnyčios (Šiaurinė katedra, 1889, Pietinė katedra, 1904, abi Pekine, Pergalės Dievo Motinos katedra Tiandzine, 1904, Šv. Ignoto katalikų bažnyčia Šanchajuje, 1906).
Įkūrus Kinijos Respubliką (1911 12) pastatyta universitetų (Cinghua universiteto auditorijų pastatas Pekine, 1921), viešbučių (Taikos viešbutis, 1929, architektūrinė bendrovė P & T Architects & Engineers, Parko viešbutis, 1934, architektas L. Hudecas), bankų (Kinijos bankas, 1935, architektūrinė bendrovė P & T Architects & Engineers; visi Šanchajuje), pramoninių pastatų.
20 amžiaus antra pusė–21 amžiaus pradžia
Nuo 1949 (paskelbus Kinijos Liaudies Respubliką) Kinijoje diegta SSRS stalinizmo laikotarpiu propaguota architektūra. Pastatyta pseudoklasicistinių visuomeninių pastatų (Parodų centras Pekine, 1954, Šanchajuje, 1959, Tautos halė Čongčinge, 1954), t. p. pramoninių statinių, tipinių daugiabučių gyvenamųjų namų.
Juen Juen daoistų šventykla Guangdžou (1998–2006)
televizijos bokštas Rytų perlas Šanchajuje (centre; 1995, architektūrinė bendrovė ECADI)
Kinijos banko pastatas (kairėje; 1991) ir viešbutis Grand Lisboa (2007, architektai D. Lau, Ng Čun Manas) Makao
20 a. pabaigoje–21 a. pradžioje ypač daug statoma Pekine, Šanchajuje, Šenjange, Uhane, Guangdžou, Tiandzine. Pastatų suprojektavo žymūs pasaulio architektai ir architektūrinės bendrovės: N. Fosteris (Šanchajuje – bendrovės Dziuši administracinis centras, 2000, Bundo finansų centras, 2017, su architektūrine bendrove Heatherwick Studio), J. Portmanas (Tomorrow Square Tower Šanchajuje, 2003), J. Herzogas ir P. de Meuronas (Olimpinis stadionas Pekine, 2008), Paul Andreu Architect (Rytų meno centras Šanchajuje, 2004, Nacionalinis menų centras Pekine, 2007), WZMH Architects (haiteko krypties Securities Exchange Building Šanchajuje), DLN Architects & Engineers (Citik Plaza Building Guangdžou, abu 1997), Skidmore, Owings & Merrill (Jin Mao Tower Šanchajuje, 1998; aukščiausias pastatas Kinijoje), C. Y. Lee & Partners (Pašto ir telekomunikacijų centras Tiandzine, 1998, Fangyuan Mansion Building Šenjange, 2001), Kohn Pedersen Fox Associates (Plaza 66 Building, 2001, Pasaulio finansų centras, pradėtas 1997, abu Šanchajuje), Auer Weber Architekten (Botanikos sodo pastatai Šanchajuje, 2010), KSP Jürgen Engel Architekten (Kinijos nacionalinė biblioteka Pekine, 2008, Tiandzino meno muziejus, 2012, Meiksi ežero apžvalgos paviljonas Čangšoje, 2017).
Guangdžou mokslo centras (2008)
Nacionalinis menų centras Pekine (2007, architektūrinė bendrovė Paul Andreu Architect su kitais)
Pasaulio paveldo vertybės
Didžioji kinų siena, imperatoriaus Čin Ši Huangdi mauzoliejaus kompleksas prie Siano, Mogao uolos prie Dunhuango, Mingų ir Čingų dinastijų imperatorių rūmų kompleksai Šenjange ir Pekine (visi nuo 1987), Konfucijaus šventykla, kapas ir Kongų šeimos rezidencija Čiufu, Vasaros rūmų kompleksas su administraciniais pastatais, tibetietiškų formų šventyklomis, parkais Čengdėje, Udangšano pastatų kompleksas, Potalos rūmų ansamblis Lhasoje (visi nuo 1994), Lušano nacionalinis parkas Dziudziange, Emeišano kalnų masyvas su budizmo šventyklomis (abu nuo 1996), Sudžou klasikiniai sodai, Lidziango senamiestis, Ping Jao senasis miestas prie Taijuano (visi nuo 1997), Dangaus šventyklos kompleksas Pekine, Vasaros rūmų ir imperatoriškųjų sodų kompleksas Pekine (abu nuo 1998), Mingų ir Čingų dinastijų imperatoriškieji mauzoliejai, Sidi ir Hongcuno senieji kaimai Anhui provincijoje, Čingčengšano ir Dudziangjano drėkinimo sistema (visi nuo 2000), Jungango šventykla prie Datongo (nuo 2001), Kogūrijos senosios valstybės miestų liekanos su kapavietėmis Liaoningo ir Dzilino provincijose (nuo 2004), Makao istorinis centras (nuo 2005), Insiu archeologinė vietovė (nuo 2006), Kaipingo bokštai ir kaimai (nuo 2007), Fudziano pastatai (nuo 2008), Uišano kalnai su šventyklomis ir vienuolynais prie Fudžou (nuo 2009), Dengfengo istoriniai monumentai (nuo 2010), Šanadu istorinio miesto griuvėsiai (nuo 2012), Gulango salos gyvenvietė (nuo 2017), Čiuandžou miestas (nuo 2021).
L: S. Schüller Die Geschichte der Christlichen Kunst in China Berlin 1940; A. Boyd Chinese Architecture and Town Planning: 1500 BC–AD 1911 London 1962; Zhang Yuhuan History and Development of Ancient Chinese Architecture Beijing 1986; L. G. Liu Chinese Architecture London 1989; A. Schintz Cities in China Berlin 1989; N. Satzman Steinhardt Chinese Imperial City Planning Honolulu 1990; Luo Zhewen China’s Imperial Tombs and Mausoleums Beijing 1993.
2271
Kinijos kultūra
Kinijos konstitucinė santvarka