Kinijos komunistų partija

Knijos komunstų pártija (Zhongguo Gongchan Dang), Kinijos politinė partija.

91,9 mln. narių (2020). Generalinis sekretorius Si Dzinping (nuo 2012).

Ideologija

Oficiali ideologija – vadinamasis kinų specifikos socializmas, marksizmas‑leninimas, maoizmas, kinų nacionalizmas.

Vadovaujamos institucijos

Aukščiausioji institucija – suvažiavimas (kas penkeri metai); jis renka Centro komitetą, šis – politinį biurą, politinio biuro nuolatinį komitetą (susideda iš septynių narių), Centro komiteto pirmininką.

Įkūrimas ir veikla iki 1945

Komunistiniam judėjimui Kinijoje atsirasti įtakos turėjo sovietų valdžios įsigalėjimas Rusijoje (1917–20) ir Gegužės ketvirtosios judėjimas (1921). Kinijos komunistų partija buvo įkurta 1921 07 01 pirmajame suvažiavime Šanchajuje. Suvažiavimas svarbiausiu partijos tikslu paskelbė komunizmo sukūrimą Kinijoje. Kominterno nutarimu Kinijos komunistų partija trečiajame suvažiavime (1923) nutarė sudaryti bendrą nacionalinį frontą su Sun Jatseno vadovaujamu Gomindanu. Iš pradžių Kinijos komunistų partija daugiausia veikė Šanchajuje ir kituose didžiuosiuose miestuose. 1927 organizavo maištus Hunane ir Nančange. Gomindanas juos nuslopino ir nutraukė bendradarbiavimą su Kinijos komunistų partija. Kinijos komunistų partijos VI suvažiavimas (1928), vykęs Maskvoje, nusprendė plėsti savo veiklą kaime, kurti partijos vadovaujamas ginkluotąsias pajėgas ir atramines bazes. Kai kuriuose Pietų Kinijos rajonuose buvo paskelbta Kinijos Sovietų Respublika. Ją likvidavus Kinijos komunistų partijos kariniai daliniai, vadovaujami Mao Dzedongo, organizavo Ilgąjį žygį (1934–35) į Šiaurės vakarų Kiniją, kur įkūrė naują sovietinį rajoną ir sutelkė savo svarbiausias jėgas. 1937 Japonijai pradėjus karą su Kinija (Japonijos–Kinijos karas, 1937–45), Kinijos komunistų partija su Gomindanu sudarė paliaubas ir organizavo pasipriešinimą japonams

Kinijos valdančioji partija

Per Kinijos pilietinį karą (1946–49) Kinijos komunistų partija, remdamasi savo karine jėga ir valstietijos parama, įsigalėjo visoje Kinijoje (išskyrus Taivaną); 1949 10 01 buvo paskelbta Kinijos Liaudies Respublika. Nuo to laiko Kinijos komunistų partija – valdančioji; Kinijos komunistų partijos vadovaujantis vaidmuo šalies politinėje sistemoje yra įtvirtintas konstitucijos. Nuo 7 dešimtmečio pradžios Kinijos komunistų partija pradėjo varžytis su SSKP dėl įtakos komunistiniame pasaulyje. Nesutarimai ir prieštaravimai dėl politinės sistemos ir ekonominių reformų, kova dėl valdžios sukėlė Kultūrinės revoliucijos (1966–76) chaosą.

Po Mao Dzedongo mirties (1976) ir vadinamosios Keturių grupės demaskavimo Kinijos komunistų partijai vadovavo Deng Siaopingas. Partijos iniciatyva buvo pradėtos vykdyti ekonominės reformos, t. y. plėtojamas privatus sektorius kartu išsaugant valstybės rankose svarbiausias ūkio šakas. Kinijos komunistų partija priešinosi politinės sistemos keitimui, demokratinių ir liberalių idėjų plitimui; 1989 06 malšinant prodemokratinių jėgų demonstraciją Pekine, Tiananmeno aikštėje, buvo nužudyta apie 800 žmonių.

2271