Knijos sántykiai su Letuva
Lietuvos prezidentės D. Grybauskaitės (ketvirta iš kairės) susitikimas su Kinijos prezidentu Si Dzinpingu (trečias iš dešinės) Šanchajuje (2018 11 05)
Diplomatiniai santykiai ir atstovavimas
1919–41 Harbine veikė Lietuvos konsulatas.
1991 09 07 Kinija pripažino Lietuvą de jure. 1991 09 14 užmegzti šalių diplomatiniai santykiai. Pirmasis Lietuvos atstovas Kinijai 1995–97 buvo laikinasis reikalų patikėtinis, 1997–2001 ambasadorius Ginutis Dainius Voveris, pirmasis Kinijos atstovas Lietuvai – Pei Juanjinas (1991–92, rezidavo Rusijoje ir Lenkijoje).
2024 Lietuvai Kinijoje atstovauja laikinasis reikalų patikėtinis. Nuo 1996 Honkonge veikia Lietuvos garbės konsulatas Honkongo ir Makao specialiems administraciniams regionams. Kinijai Lietuvoje atstovauja nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius, reziduojantis Vilniuje.
2002 Lietuvoje su oficialiu vizitu lankėsi Kinijos prezidentas Dziang Dzeminas, 2018 Kinijoje – Lietuvos prezidentė D. Grybauskaitė.
Bendradarbiauja Vilniaus ir Guangdžou, Kauno ir Siameno miestai.
Dvišalės sutartys ir susitarimai
Kinijos ir Lietuvos vyriausybės pasirašė: Kultūrinio bendradarbiavimo, Investicijų skatinimo ir jų abipusės apsaugos (abi 1993), Pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo (1996), Teisinės pagalbos civilinėse ir baudžiamosiose bylose (2000), Ekstradicijos (2002) sutartis, Ekonominio ir prekybinio bendradarbiavimo, Mokslinio ir technologinio bendradarbiavimo, Bevizio įvažiavimo tam tikrų kategorijų asmenims (visi 1992), Jūrų transporto (2007) susitarimai, Konsulinė konvencija (1992). Dar pasirašyta: Lietuvos ir Honkongo specialiojo administracinio regiono vyriausybių Tranzitinio tarptautinio oro susisiekimo sutartis (1998) ir Abipusio vizų režimo panaikinimo susitarimas (2001), Lietuvos ir Makao specialiojo administracinio regiono vyriausybių Abipusio vizų režimo panaikinimo susitarimas (2001).
Šalių ekonominiai ryšiai
2022 prekybos apyvarta tarp Kinijos ir Lietuvos sudarė 2,09 mlrd. eurų. Lietuva į Kiniją eksportavo prekių už 99,6 mln. eurų (44 vieta pagal eksportą Lietuvos užsienio prekyboje), importavo iš Kinijos už 1,99 mlrd. eurų (10 vieta pagal importą). Kinija iš Lietuvos daugiausia importavo varį ir vario dirbinius (39 %), baldus ir patalynės reikmenis (13 %), elektros mašinas ir jų dalis (13 %), Lietuva iš Kinijos – elektros mašinas, įrenginius ir jų dalis (27 %), katilus ir mechaninius įrenginius (15 %). Kinijos tiesioginės investicijos į Lietuvos ūkį 2022 sudarė 40,69, Lietuvos į Kinijos ūkį – 39,78 mln. eurų. Kinija užima 35 vietą pagal atvykstančių turistų skaičių – 2022 Lietuvoje lankėsi 1091 turistas iš Kinijos.
2271
Kinijos konstitucinė santvarka