Knijos švietmas
Pirmosios mokyklos Kinijos teritorijoje įkurtos Šangai dinastijos (apie 1600–apie 1045 pr. Kr.) pradžioje. 124 prieš Kristų įkurta pirmoji valstybinė akademija, buvo mokoma konfucianizmo, kinų literatūros, filosofijos. Nuo 6–5 amžiaus pr. Kr. iki 20 amžiaus pradžios Kinijos švietimas rėmėsi Konfucijaus pedagoginėmis idėjomis.
20 amžiaus pradžioje pradėta kurti mokyklų sistema pagal europinį modelį. 1905, 1912, 1922 įvykdytos švietimo reformos. 1949 apie 90 % gyventojų buvo neraštingi.
1949 įkūrus Kinijos Liaudies Respubliką pradėta plėtoti švietimo sistema. 1949 pradėtos steigti ikimokyklinės įstaigos 3–7 metų vaikams, penkiametės (nuo 1953 – šešiametės) pradinės mokyklos, šešiametės vidurinės mokyklos. Nuo 1960 visose mokyklose pradėta naudoti transkripciją, kuri palengvina hieroglifų mokymą, padeda suvienodinti tarimą. Per 1966–1976 Kultūrinę revoliuciją švietimas buvo politizuotas ir ideologizuotas. 1966–1969 buvo uždarytos beveik visos mokyklos ir universitetai. Pradinės ir vidurinės mokyklos vėl atidarytos 1968–1969, aukštosios – 1970–1972.
20 amžiaus 8 dešimtmečio pradžioje sukurta nauja švietimo sistema. Pradinio ir vidurinio mokslo trukmė sutrumpinta iki 9 metų, aukštasis mokslas – iki 3 metų.
1976 mirus Mao Dzedongui pradėta nauja švietimo politika. Bendrasis lavinimas pailgintas iki 12 metų, panaikintas reikalavimas studijuojantiems aukštojoje mokykloje 2 metus dirbti kaime. Po studentų protestų Tiananmeno aikštėje įvestas privalomas 1 metų politinio švietimo kursas stojantiesiems į aukštąją mokyklą. 1986 priimtas devynmečio privalomo mokslo įstatymas. Mokslas privalomas 6–14 metų vaikams.
Švietimui vadovauja Švietimo ministerija. Mokoma kinų kalba. Mokymo ir ugdymo pagrindas – maoizmas (iki 20 amžiaus antros pusės).
Švietimo sistemą sudaro: trimetės ikimokyklinės įstaigos (3–5 metų vaikams), šešiametė pradinė mokykla (6–11 metų), trimetė žemesniosios pakopos vidurinė mokykla (12–14 metų), trimetė aukštesniosios pakopos vidurinė mokykla (15–17 metų). Baigus žemesniosios pakopos vidurinę mokyklą galima toliau studijuoti trimetėje specializuotoje arba keturmetėje profesinėje vidurinėje mokykloje. Norint mokytis aukštesniosios pakopos vidurinėje mokykloje reikia išlaikyti stojamuosius egzaminus. 2002 buvo 111 800 ikimokyklinių įstaigų (570 000 pedagogų, 20 milijonų vaikų), 460 000 pradinių mokyklų (5,8 mln. mokytojų, 122 mln. mokinių), 80 000 bendrojo lavinimo vidurinių mokyklų (4,4 mln.; 83 mln.).
pamoka pradinėje mokykloje (Gansu provincija)
Kinijos nacionalinė biblioteka Pekine (naujasis korpusas)
Aukštosios mokyklos yra 3 tipų: universitetai, koledžai ir specializuotieji institutai. Yra ir privačių aukštųjų mokyklų. 2002 buvo 1400 aukštųjų mokyklų (620 000 dėstytojų, 9 milijonai studentų). Svarbiausios aukštosios mokyklos: Pekino universitetas, Fudano (įkurtas 1905, Šanchajus), Nandzingo (įkurtas 1888), Nankai (įkurtas 1919, abu Tiandzine), Uhano (įkurtas 1893), Šiaurės Vakarų (įkurtas 1902, abu Siane), Džongšano (įkurtas 1924, Guangdžou) universitetai. Žymiausi mokslo ir technikos universitetai: Činghua technikos ir inžinerijos (įkurtas 1900, Pekinas), Tongdzi (įkurtas 1927, Šanchajuje), Kinijos mokslo ir technologijos (įkurtas 1958, Hefei).
Veikia suaugusiųjų raštingumo mokymo mokyklos.
Moksliniams tyrimams vadovauja Kinijos mokslų akademija, veikia šakinės mokslų akademijos, mokslinio tyrimo institutai.
Didžiausios bibliotekos: Kinijos nacionalinė biblioteka (įkurta 1909, Pekinas), Nacionalinė centrinė (įkurta 1933, Taivane), Pekino (įkurta 1912), Šanchajaus (įkurta 1952).
Svarbiausi muziejai: Uždraustasis miestas, Vado Mao memorialiniai rūmai, istorijos, meno galerija, gamtos istorijos, Kinijos revoliucijos (visi Pekine), gamtos mokslų, Lu Siuno mauzoliejus (abu Šanchajuje), Čin Ši Huangdi memorialas (Šaansi provincijoje).
Kinijos kultūra
2271
Kinijos konstitucinė santvarka