Knijos kis
Bendroji ūkio apžvalga
Kinija – sparčiai besiplėtojanti valstybė. Nukentėjusi nuo Didžiojo šuolio politikos (per trejų metų bado laikotarpį mirė daugiau kaip 20 mln. žmonių), kitų nesėkmingų reformų, Kultūrinės revoliucijos, tarptautinės izoliacijos Kinijos ekonomika 20 a. 8 dešimtmetyje pradėjo atsigauti. Pradėtos įgyvendinti ūkio plėtojimo ir modernizavimo reformos, ekonomiką iš komandinės perorientavusios į rinkos ekonomiką, sumažinusios valdžios įtaką ekonomikai, pritraukusios užsienio investicijų. 1980 Kinijos pietuose pradėtos kurti specialiosios ekonominės zonos: Šendženo, Džuhai, Šandou, Siameno. Vėliau panašių zonų įkurta ir daugiau; daugiausia jų sutelkta miestuose palei Jangdzės upę, provincijų centruose, taip pat Kinijos pasienio miestuose. 8 dešimtmetyje Kinijos kasmetiniai ekonomikos augimo tempai siekė 10,2 %, 1990–2003 – 9,6 % (vieni didžiausių rodiklių pasaulyje). Apie pusę žemės ūkio ir du trečdaliai pramonės produkcijos sukuriama Kinijos rytinėje ir pietryčių dalyse – Šanchajaus, Pekino ir Tiandzino aglomeracijose, Hebei, Liaoningo, Dziangsu, Džedziango, Fudziano, Šandongo, Guangdongo ir Hainano provincijose, Guangsi Džuangų autonominiame rajone. Nuo 1990 vykdoma regioninė politika, kurios tikslas – sumažinti ekonomiškai stiprių ir silpnų regionų kontrastingumą. Naujos ekonomikos reformos sukėlė ir naujų problemų – sunyko daug nerentabilių įmonių, padidėjo nedarbas, maži atlyginimai, sunkios darbo sąlygos daugelyje įmonių. 2005 Kinijos BVP sudarė 2228 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 8158 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių), BVP dalis vienam gyventojui – 1704 Jungtinių Amerikos Valstijų doleriai (pagal perkamosios galios paritetą – 6200 Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių). 1984–1994 BVP kasmet vidutiniškai padidėdavo 9,4 %, BVP vienam gyventojui – 7,9 %, 2003 – atitinkamai 9,3 % ir 8,6 %, 2004 – 9,5 % ir 8,9 %. BVP struktūra parodyta diagramoje. Užsienio skola 283,2 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių (2003).
https://s.vle.lt/diagramos/188.html
Pramonė
Kinija – naudingųjų iškasenų turtinga valstybė. Kasybos pramonė sukuria 5,3 % BVP, joje dirba 0,8 % dirbančių gyventojų (2002). Pagal visų naudingųjų iškasenų gavybą Kinija užima trečiąją vietą pasaulyje po Jungtinių Amerikos Valstijų ir Rusijos. Tradicinė ir svarbiausia kasybos pramonės šaka yra degiųjų naudingųjų iškasenų gavyba. Svarbiausias Kinijos energijos šaltinis – anglys (pagal gavybą Kinija užima pirmąją vietą pasaulyje). 2003 anglių ištekliai buvo 334,2 mlrd. tonų, iš jų 31 % teko Šansi provincijai (didžiausias yra Datongo baseinas), 22 % – Vidinei Mongolijai (Dongšengo baseinas), 9 % – Šaansi (Veibei baseinas), 5 % – Junnano, 4 % – Guidžou, 4 % – Anhui provincijoms; nedidelių anglių telkinių gausu visoje Kinijoje. Naftos ištekliai 2,43 mlrd. tonų (2003). Naftos gavyboje šuolis įvyko 20 a. 6 dešimtmetyje – 1960 atrasta Dačingo (kasmet išgaunama apie 50 mln. tonų naftos; Heilongdziango provincija), 1962 – Šengli (apie 30 mln. tonų; Šandongo provincija), 1970 – Liaohės (apie 10 mln. tonų; Liaoningo provincija) ir Džongjuano (apie 7 mln. tonų; Henano ir Šandongo provincijos) naftos baseinai. Vis didesnę reikšmę turi naftos telkiniai, esantys jūrų šelfe (Bohai įlankoje ir Pietų Kinijos jūroje), daug naftos išteklių rasta Kinijos vakaruose (didžiausi – Kašgaro įduboje ir Džungarijos lygumoje). Pagal naftos gavybą Kinija užima penktąją vietą pasaulyje. Gamtinių dujų ištekliai 2228,9 mlrd. kubinių metrų (daugiausia jų yra Sindziango Uigūrų, Vidinės Mongolijos autonominiuose rajonuose, Šaansi, Sičuano provincijose ir jūros šelfe). Iš metalų svarbiausia yra geležies rūdos gavyba (ištekliai 21,2 mlrd. tonų; 2003); svarbiausi gavybos regionai: Anšano–Bensi (Liaoningo provincija), Sičango–Pandžihua (Sičuano provincija), regionas į šiaurę nuo Baotou miesto (Vidinė Mongolija), Hebei provincijos rytinė dalis; kartu su geležies rūda išgaunama vanadis ir titanas. Pietinėje dalyje (Guangsi Džuangų autonominiame rajone, Hunano, Guidžou, Hubei ir Sičuano provincijose) kasama mangano, Tibeto kalnyne – chromo rūdos. Vario rūdos ištekliai 30 mln. tonų, jos daugiausia išgaunama Sindziango Uigūrų autonominiame rajone (didžiausias Julongo telkinys), Junnano, Anhui provincijose; su vario rūda taip pat kasamos švino ir cinko rūdos. Kinija – viena daugiausia retųjų metalų išgaunančių valstybių; Sindziango Uigūrų autonominiame rajone ir Hunano provincijoje kasama volframo (70 % pasaulyje iškasamo volframo), Junnano provincijoje – alavo (Gedziu telkinys), Gansu provincijoje – nikelio rūdos, be to, kasama vanadžio, molibdeno, gyvsidabrio rūdos. Pietų Kinijos kalnuose ir Sindziango Uigūrų autonominiame rajone kasama urano rūda. Bajan Obo retųjų žemių elementų telkinys (Vidinė Mongolija) – didžiausias pasaulyje. Aukso daugiausia iškasama Šandongo provincijoje. Dar kasama stibio, aliuminio, bismuto, kobalto rūdos, sidabras. Svarbiausios nerūdinės naudingosios iškasenos: fosforitai, siera, magnezitas, asbestas, grafitas, gipsas, druska, talkas, žėrutis, kaolinas, juvelyriniai akmenys (nefritas, turkis, rubinai, smaragdai, deimantai ir kiti). Kinijos naudingųjų iškasenų gavybos rodikliai – 1 lentelėje.
1
Trijų tarpeklių hidroelektrinė
2003 pagaminta 1910,6 mlrd. kilovatvalandžių elektros energijos (antroji vieta pasaulyje). 74,2 % elektros energijos gamina šiluminės elektrinės, kūrenamos anglimis, 15,2 % – nafta, 2,9 % – gamtinėmis dujomis, 7,7 % – hidroelektrinės (2003). Visoje Kinijoje gausu mažų elektrinių. Didžiausios hidroelektrinės pastatytos Jangdzės upėje; prie Trijų tarpeklių slėnio yra Gedžou Ba hidroenergetikos įrenginių kompleksas (galia 2715 megavatų), aukščiau jo nuo 1997 statoma didžiausia pasaulyje Sansios hidroelektrinė (planuojama galia 18 200 megavatų – 26 blokai po 700 megavatų; elektros energiją pradėta gaminti 2003, baigti statyti planuojama 2009).
Apdirbamoji pramonė sukuria 43,6 % BVP, joje dirba 11,3 % dirbančių gyventojų (2003). Vyrauja sunkioji pramonė, kurios svarbiausia šaka – juodoji metalurgija. Geležies lydymo įmonių yra visuose regionuose, išskyrus Tibetą. Daugiausia plieno (Kinija užima pirmąją vietą pasaulyje pagal plieno produkciją) pagamina liejyklos, sutelktos trijuose regionuose: šiaurės rytiniame (Anšanas, Bensi, Tonghua), Jangdzės deltos (Šanchajus, Maanšanas, Nandzingas) ir šiauriniame (Pekinas, Tiandzinas, Tangšanas); didelių liejyklų yra Uhane, Taijuane, Baotou, Pandžihua (Sičuano provincijos pietvakariuose), Čongčinge, Urumči ir Čengdu. Labiausiai išplėtota apdirbamosios pramonės šaka – elektros mašinų pramonė; įmonių gausu visuose Kinijos didžiuosiuose miestuose. Mašinų pramonė daugiausia gamina pramonės ir žemės ūkio mašinas, stakles, energetikos įrenginius. Sparčiai plėtojama transporto priemonių pramonė: geležinkelio riedmenų (didžiausi centrai – Čingdao, Dalianas, Datongas, Šanchajus), automobilių (Šanchajus, Pekinas), laivų (Šanchajus, Guangdžou, Dalianas, Uhanas, Tiandzinas), civilinių ir karo lėktuvų. Kinija pirmauja pasaulyje pagal dviračių (populiariausia transporto priemonė Kinijos miestuose) gamybą; daugiausia jų pagaminama Šanchajuje ir Tiandzine. Moderniųjų technologijų pramonės (daugiausia elektronikos) įmonės sutelktos didžiausiuose miestuose (Šanchajuje, Pekine, Tiandzine), specialiosiose ekonominėse zonose, Šandongo, Dziangsu, Džedziango ir Guangdongo provincijose; jos daugiausia pasaulyje gamina magnetofonų, televizorių, radijo imtuvų ir kitos telekomunikacinės įrangos, kompiuterių ir kompiuterinės įrangos, procesorių. Plėtojama kosmoso pramonė, kurios įmonės gamina įvairias raketas, ryšio, meteorologijos palydovus ir kitą kosminę įrangą. Chemijos pramonė kartu su elektros mašinų gamyba yra daugiausia su užsienio įmonėmis bendradarbiaujančios apdirbamosios pramonės šakos. Chemijos pramonės įmonės gamina trąšas (azoto, fosforo), pesticidus, plastikus, cheminį pluoštą, dažus, lakus, plataus vartojimo gaminius; įmonės sutelktos Kinijos rytinės dalies miestuose. Su augančia naftos gavyba susijusi naftos perdirbimo pramonės plėtra; didžiausi centrai – Dačingas, Janšanas, Fušunas, Dalianas, Šanchajus. Statybinių medžiagų pramonės įmonės daugiausia gamina cementą (pirmoji vieta pasaulyje), porcelianą. Lengvosios pramonės svarbiausios šakos – tekstilės, siuvimo ir avalynės pramonė. Kinijoje gaminami visų rūšių audiniai; tradicinė šilko gamyba sutelkta Džedziango, Dziangsu ir Sičuano provincijose. Medvilnės pramonės įmonių yra visoje Kinijoje, džiuto pramonė sutelkta Kinijos pietuose, linų pramonės didžiausias centras – Harbinas, vilnų pramonės – Šanchajus. Maisto pramonės svarbiausios šakos – ryžių valymas, malimas, aliejaus gamyba, arbatos apdirbimas, tabako, cukraus, vaisių, daržovių ir žuvų apdorojimo bei konservavimo pramonė. Kinijos apdirbamosios pramonės svarbiausi rodikliai – 2 lentelėje. Amatai: verpimas ir audimas, keramikos (porceliano ir fajanso) dirbinių, popieriaus, aliejaus, namų apyvokos reikmenų gamyba. Keramikos, lako, nefrito, metalo ir emalio dirbinių, akmens, kaulo ir medžio raižybos, siuvinėjimo, pynimo dailieji amatai.
2
Bioprodukcinis ūkis
Žemės ūkio naudmenos užima 57,8 % Kinijos teritorijos, iš jų 72,1 % – pievos ir natūralios ganyklos, 25,7 % – ariama žemė (2003). Vienam gyventojui tenka apie 0,08 hektaro ariamos žemės – mažiausias rodiklis pasaulyje. Apie 10 % žemės ūkio naudmenų dirbtinai drėkinama. Dažnai per dvejus metus nuimama po tris ir daugiau derlių, Jangdzės upės deltoje kasmet – du derliai, Kinijos pietuose daug kur kasmet – po tris derlius.
Daugiausia auginama maistiniai augalai, iš kurių svarbiausi yra javai. 38,5 % javų derliaus sudaro ryžiai (Kinija užima pirmąją vietą pasaulyje pagal ryžių produkciją); jie daugiausia auginami į pietus nuo Huanghės upės ir Činlingo kalnų (Jangdzės vidurupio ir žemupio lygumose, Sidziango deltoje, Junnano, Guidžou, Sičuano provincijose), taip pat Kinijos šiaurėje (Mandžiūrijos žemumos vidurinėje dalyje). 22 % javų derliaus sudaro kviečiai (auginami visoje Kinijoje, daugiausia Didžiojoje Kinijos lygumoje ir šiaurės rytuose), 25 % – kukurūzai (šiaurėje ir pietvakariuose). Soros ir miežiai daugiausia auginami Kinijos vidurinėje dalyje ir šiaurėje, gaolianai – šiaurės rytuose.
Visoje Kinijoje, išskyrus šiaurinę dalį ir Tibetą, auginami batatai. Dar maistui renkama bambukų ūgliai, šakniastiebiai, lotoso žiedai ir sėklos, chrizantemų, magnolijų žiedai. Svarbiausi aliejiniai augalai – arachiai (daugiausia Šandongo ir Guangdongo provincijose, Guangsi Džuangų autonominiame rajone), rapsai, sezamai, saulėgrąžos, linai, taip pat auginami kokosai (Hainano saloje). Guidžou, Hunano provincijose ir Guangsi Džuangų autonominiame rajone auginami tungamedžiai, kurie naudojami antikoroziniams dažams ir lakui gaminti. Cukraus pramonei daugiausia auginamos cukranendrės (Kinijos pietuose), taip pat cukriniai runkeliai (Heilongdziango, Dzilino provincijose, Vidinėje Mongolijoje). Svarbiausias pramoninis augalas – vilnamedžiai. Jie auginami Didžiojoje Kinijos lygumoje, Sičuano provincijoje, Manaso upės slėnyje (Sindziango Uigūrų autonominiame rajone).
žaliosios arbatos laukas netoli Hangdžou
Kiti pramoniniai augalai – džiutas, pluoštinės bemerijos, kanapės, linai. Kaučiukmedžių didžiausios plantacijos yra pietuose, Junnano provincijos pasienyje. Kinija užima pirmąją vietą pasaulyje pagal tabako (auginamas visoje Kinijoje, išskyrus Vidinę Mongoliją ir sausus pietvakarių regionus) produkciją ir antrąją vietą (po Indijos) pagal arbatos derlių. Atogrąžų vaisiai (bananai, ananasai) auginami Hainano saloje, obelys, kriaušės – Liaoningo ir Šandongo provincijose, citrinmedžiai – pietuose, daržovės – visoje Kinijoje. Auginamos ir renkamos vaistažolės, grybai. Kinijos augalininkystės produkcija – 3 lentelėje.
3
Kinijos regionuose, kur vyrauja žemdirbystė, gyvuliai veisiami tik kaip traukiamoji jėga (buivolai pietuose, mulai ir asilai šiaurėje). Kituose Kinijos regionuose vyrauja ganyklinė gyvulininkystė: stepėse ir pusdykumėse daugiausia veisiamos avys ir ožkos, mažiau – galvijai, arkliai ir kupranugariai, Tibeto kalnyne – jakai. Kinija užima pirmąją vietą pasaulyje pagal kiaulių skaičių. Paukštininkystė (daugiausia vištų, ančių, žąsų). Tradicinė bioprodukcinio ūkio šaka – šilkininkystė (veisiami šilkverpiai, taip pat renkami laukinių šilkverpių kokonai). Šiaurės rytų dalyje ir Sindziango Uigūrų autonominiame rajone išplėtota bitininkystė. Kinijos gyvulių ir naminių paukščių skaičius – 4 lentelėje, gyvulininkystės produkcija – 5 lentelėje.
4
5
Žvejojama jūrose ir vidaus vandenyse. 2002 sugauta 16,6 mln. tonų žuvų ir kitų jūros gyvūnų (vėžiagyvių, moliuskų, trepangų, valgomųjų medūzų). Pakrantėse renkami jūros augalai (pavyzdžiui, jūros kopūstai), kurie vartojami maistui ir medicinoje (297 200 tonų; 2002). Veisiama žuvys ir kiti vandens gyvūnai bei auginami augalai (44,3 mln. tonų vandens gyvūnų ir 8,8 mln. tonų augalų; 2002) – pagal jų produkciją Kinija užima pirmąją vietą pasaulyje. Daugiausia tokių ūkių sutelkta Jangdzės vidurupio ir žemupio slėnyje ir Džudziango deltoje.
Kinijos šiaurės rytuose ir pietvakariuose kertamas miškas. Daugiausia kertama pušys, maumedžiai, ąžuolai, tikmedžiai, raudonmedžiai, taip pat tungamedžiai, bambukai, kampariniai cinamonai ir kiti medžiai. 2002 paruošta 44,4 mln. kubinių metrų pjautinės medienos.
Turizmas
Uždraustasis miestas Pekine (1406–20)
pėsčiųjų gatvė Pekino centre
Šanchajaus centras
Turizmas – sparčiai plėtojama ūkio šaka. 2003 Kiniją aplankė 91,7 mln. užsienio turistų, pajamos iš turizmo sudarė 17,4 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių. 2003 veikė apie 9750 turistinių viešbučių. Daugiausia turistų atvyksta iš Japonijos, Pietų Korėjos, Rusijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Filipinų, Malaizijos, Mongolijos, Singapūro. Turistų labiausiai lankoma Pekinas, Šanchajus, Guangdžou, Hangdžou, Sudžou, Nandzingas, Sianas, Honkongas, Didžioji kinų siena, Tibetas, Guilino karstas ir kiti regionai.
Transportas
Keleivių ir krovinių vežimui dideliais atstumais svarbiausias yra geležinkelių transportas. 2003 buvo 73 002 kilometrai geležinkelių, iš jų 18 100 kilometrų elektrifikuota. Svarbiausi geležinkeliai jungia Pekiną su Šanchajumi, Guangdžou, Honkongu ir Harbinu, taip pat svarbus yra geležinkelis, einantis iš rytų į vakarus – nuo Lianjungango (prie Geltonosios jūros) bei per Džengdžou, Landžou, Urumči iki Kazachijos sienos (vadinamoji Didžioji Rytų–Vakarų magistralė) ir Šanchajaus–Čangšos–Kunmingo ir Hangdžou–Nančango–Kunmingo geležinkeliai. 1994 atidarytas pirmasis Kinijos greitasis geležinkelis nuo Guangdžou iki Šendženo. 2002 nutiestas geležinkelis traukiniams su magnetine pagalve nuo Šanchajaus iki Pudongo tarptautinio oro uosto. Tarptautiniai geležinkeliai jungia Kiniją su Rusija, Mongolija, Kazachija, Vietnamu ir Šiaurės Korėja. Pekine, Guangdžou, Šanchajuje, Tiandzine, Honkonge veikia metropolitenai.
tiltas per Huangpu upę Šanchajuje
Automobilių transportu 2003 pervežta 92,2 % keleivių, 74,3 % krovinių. Plentų yra 1 809 828 kilometrai, iš jų 29 745 kilometrai – greitkeliai (2003). Svarbiausi greitkeliai: Šenjangas–Dalianas, Pekinas–Tanggu, Šanchajus–Dziadingas, Guangdžou–Fošanas, Sianas–Lintongas. Vandens transportu pervežama 10,1 % krovinių ir 1,1 % keleivių (2003). Vidaus vandenų kelių bendras ilgis 124 000 kilometrų (2004).
Svarbiausios laivuojamos upės – Jangdzė, Džudziangkou, Amūras, Siagdziangas. Gausu kanalų, didžiausias – Didysis Kinijos kanalas (jungia Pekiną su Hangdžou). Iki Uhano Jangdze plaukia laivai iki 10 000 tonų talpos, iki Čongčingo – iki 1000 tonų talpos. Vidaus vandenų didžiausi uostai: Uhanas, Nantongas, Vandžou, Nandzingas, Taidžou, Čongčingas. Kinijoje yra daugiau kaip 2000 jūrų uostų, iš kurių daugiau kaip 130 atviri užsienio laivams. 2003 įregistruoti 3376 jūrų laivai; prekybinio laivyno tonažas 18,4 mln. bruto tonų. Didžiausi jūrų uostai (perkrauta mln. tonų krovinių): Šanchajus (316,2), Ningbo (185,4), Guangdžou (171,9), Tiandzinas (161,8), Čingdao (140,9), Dalianas (126,0), Činhuangdao (125,6). 2003 per visus Kinijos uostus perkrauta 2 mlrd. tonų krovinių.
Hangdžou Siaošano tarptautinis oro uostas (2000)
Didžiausi tarptautiniai oro uostai: Pekinas, Šanchajus, Guangdžou, Tiandzinas, Nanningas, Hangdžou, Kunmingas, Urumči. 2003 Kinijoje buvo 12 443 kilometrai naftotiekių, 3294 kilometrai naftos produktotiekių, 16 539 kilometrai dujotiekių.
Bankai
Ludziadzui finansinis centras Šanchajuje
Kinijos centrinis bankas – Kinijos liaudies bankas. Bankų veiklą reguliuoja Kinijos bankininkystės reguliavimo komisija (įkurta 2003, būstinė Pekine). 2005 bankų sektoriui priklausė apie 35 000 finansų institucijų: 4 valstybiniai komerciniai bankai (Didysis ketvertas), 3 vadinamieji politikos, 12 akcinių komercinių (pradėti steigti 1996), 112 miesto komercinių bankų, 203 užsienio bankų skyriai, 224 užsienio bankų atstovybės, 4 aktyvų valdymo, 59 kredito ir investicijų, 12 išperkamosios nuomos, 74 finansų bendrovės, daugiau kaip 30 000 kredito kooperatyvų. Didžiausi bankai (visi Pekine) – Didysis ketvertas: Pramonės ir komercijos bankas (įkurtas 1984), Žemės ūkio bankas (įkurtas 1951), Statybos (įkurtas 1954) ir Kinijos bankas (įkurtas 1912). Kinijos oficialusis piniginis vienetas ženminbis (kinų kalba ren min bi – liaudies valiuta), jo bazinis vienetas – juanis, lygus 100 fenių (kitaip nei kitose šalyse, Kinijos nacionalinės valiutos pavadinimas nesutampa su pagrindinio piniginio vieneto pavadinimu, bet pasaulyje vartojamas juanio, kaip Kinijos nacionalinės valiutos, pavadinimas).
Veikia Šanchajaus (įkurta 1990) ir Šendženo (įkurta 1991) vertybinių popierių, Šanchajaus būsimųjų sandorių (įkurta 1994), Šanchajaus ir Šendženo metalų, Tiandzino spalvotųjų metalų, Daliano ir Džengdžou prekių, Džengdžou grūdų didmeninės prekybos, Tiandzino medvilnės biržos. Vertybinių popierių rinkos reguliavimo institucija – Kinijos vertybinių popierių komisija (įkurta 1993, būstinė Pekine).
Užsienio prekyba
Kinijos užsienio prekybos partneriai (eksporto a ir importo b apyvarta %, 2003)
Kinijos užsienio prekybos balansas teigiamas. 2003 eksportuota prekių už 438,2 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių, importuota prekių už 412,8 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių. Daugiausia eksportuojama drabužiai, avalynė, tekstilės pramonės gaminiai, nafta ir jos produktai, mašinos, telekomunikacijų ir garso įrenginiai, dailiųjų amatų dirbiniai. Daugiausia importuojama mašinos, plieno ir kitų metalų gaminiai, automobiliai, guma ir kiti chemijos pramonės gaminiai, kviečiai, laivai. Kinijos užsienio prekybos partneriai parodyti diagramose.
Ekonominiai ryšiai su Lietuva
2004 Lietuva į Kiniją eksportavo prekių už 32,4 mln. litų, importavo iš Kinijos prekių už 818,2 mln. litų. 2004 Lietuvai teko 22,5 mln. litų tiesioginių Kinijos investicijų.
Kinijos BVP struktūra (2004)
2271
-Kinijos pramonė; -Kinijos žemės ūkis; -turizmas Kinijoje; -Kinijos transportas; -Kinijos bankai; -Kinijos užsienio prekyba; -Kinijos ekonominiai ryšiai su Lietuva
Kinijos konstitucinė santvarka