kinivarpos

kinvarpos (Ipidae), vabalų (Coleoptera) būrio šeima. Apie 5000 rūšių. Paplitusios taigos zonoje, Kaukaze, Tolimųjų Rytų pietinėje dalyje. Maži, 1–9 mm dydžio vabalai. Kūnas cilindro formos, juodas arba rudas. Galva rutuliška arba ištįsusi į trumpą straublelį. Antenos alkūniškos su buožele, kojos trumpos. Lervos baltos, bekojės, didele ruda galva. Vystosi po medžių žieve, medienoje.

kinivarpų išgraužta mediena

kirpikas Tomicus piniperda po pušies žieve

obelinis balangraužis (Scolytus mali)

obelinio balangraužio lerva

Kinivarpos veisimosi metu sudaro monogaminę arba poligaminę šeimą. Monogaminės šeimos patelės įsigraužia į augalų audinius ir išgraužia taką, vėliau atskrenda patinas. Poligaminės šeimos patinas išgraužia tuoktuvių kamerą, o atskridusios patelės graužia takus. Takų šonuose patelės deda kiaušinius. Grauždamos takus patelės juos užkrečia grybų sporomis, kurių miceliu vėliau minta kinivarpų lervos. Kinivarpų antsparniai pritaikyti pjuvenoms iš takų šalinti. Antsparnių viršūnės su įdubimais. Jų kraštuose yra dantukai – karutis. Kojomis pjuvenos nustumiamos į kūno galą ir karučiu išstumiamos iš urvelio. Takus graužia ir iš kiaušinių išsiritusios lervos. Susidaro tam tikrai rūšiai būdingų takų sistema. Vystymosi trukmė – vieni metai. Kinivarpų užpulti medžiai nudžiūsta.

žievėgraužio tipografo (Ips typographus) išgraužti takai eglės žievėje

ąžuolinis balangraužis (Scolytus intricatus)

Lietuvoje apie 60 rūšių. Pušis dažniausiai pažeidžia kirpikas Tomicus piniperda (karnagraužiai), egles – žievėgraužis tipografas, lapuočius medžius, vaismedžius – balangraužiai.

kirpikas Tomicus piniperda

1618

-kirpikas; -kinivarpa