kno archỹvas, įstaiga, kuri renka, saugo, restauruoja, tiria kino filmus ir su jų kūrimu susijusią medžiagą, populiarina kiną visuomenėje. Gali būti vadinama skirtingai – filmoteka, kino biblioteka, kino muziejus. Saugoma filmų vaizdo ir garso įrašai, jų negatyvai, fotografijos (filmų kadrai, filmavimo momentai, kinematografininkų portretai), scenarijai, dokumentai, montažiniai lapai, kostiumų, dekoracijų eskizai, filmų piešiniai, afišos, reklaminė medžiaga, kino spaudiniai ir kita. Kai kuriuose kino archyvuose saugomi ir televizijos filmai, renkami duomenys apie filmo demonstravimą. Daugelio kino archyvų fondus sudaro nacionalinio kino kūriniai. Kino archyve dažniausiai yra kino salių, kai kuriuose veikia kino mokyklos, kino mėgėjų klubai. Kino archyvai leidžia informacinius biuletenius, filmografijas, rengia filmų retrospektyvas, paskaitas, konferencijas, parodas, bendradarbiauja su kino teatrais, televizija, kino mokyklomis.
Pirmaisiais kino gyvavimo dešimtmečiais kino filmai nelaikyti meno kūriniais ar istorinio laikotarpio dokumentais, jie nebuvo renkami ir saugomi, nesirūpinta filmo kopijų gamyba. Daug pirmųjų kino filmų neišliko, nes suplyšo ar išbluko kino juosta. Atsiradus garsiniam kinui daug nebyliojo kino filmų sunaikinta. 1933 Stokholme įkurta pirmoji kino archyvo tipo įstaiga Filmhistoriska Samlingarna (dabar Švedų kino instituto padalinys). Svarbiausi kino archyvai: Britų kino instituto Nacionalinis kino ir televizijos archyvas Londone (įkurtas 1935), Moderniojo meno muziejaus Kino biblioteka Niujorke (įkurta 1935), Prancūzų filmoteka Paryžiuje (įkurta 1936), Gosfilmofond Belyje Stolbuose, prie Maskvos (įkurtas 1948; vienas didžiausių, saugoma apie 50 000 filmų), Amerikos kino institutas Vašingtone (įkurtas 1967), Filmų antologijos archyvas Niujorke (įkurtas 1970 J. Meko iniciatyva; vienas didžiausių avangardistinio kino archyvų pasaulyje). Kino archyvų veiklą koordinuoja ir filmų tarptautiniais mainais rūpinasi Tarptautinė filmų archyvų federacija (Fédération internationale des archives de film, įkurta 1938 Paryžiuje).
Lietuvoje kino ir televizijos filmai pradėti kaupti 1965 Vilniuje įsteigus Lietuvos centrinį kinofotofonodokumentų archyvą (2002 prijungtas prie Lietuvos centrinio valstybės archyvo). Jo fondus (daugiau kaip 7000 filmų; 2005) sudaro lietuvių dokumentinio kino filmai ir kronika (nuo 20 a. pradžios), 20 a. antros pusės vaidybiniai filmai (tarp jų – pirmieji Lietuvos kino studijos filmai), kiti kino dokumentai, yra užsienio filmų kopijų, tarp jų – pirmųjų pasaulio kino filmų. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus Kino skyriuje (įkurtas 1992, veikia nuo 1998) Vilniuje saugoma daugelio lietuvių animacinių filmų vaizdo ir garso įrašai, įvairi su kino filmų kūrimu susijusi medžiaga (daugiau kaip 7000 vienetų).
filmoteka; kino biblioteka; kino muziejus