kno teãtras, visuomeninis pastatas, jo dalis arba pastatų grupė kino filmams rodyti. Būna paprastas (labiausiai paplitęs) ir erdvinis (ekranas išlenktas, kino filmas žiūrimas pro specialius akinius poliarizuotais stiklais). Kino teatre yra vestibiulis su kasomis, viena arba daugiau žiūrovų salių, už žiūrovų salės galinės sienos – aparatinė su filmų rodymo projekciniu įrenginiu, garsinių dažnių elektroniniais stiprintuvais, automatinėmis arba pusiau automatinėmis demonstravimo valdymo sistemomis. Dar būna viena ar kelios laukiamosios salės, dažniausiai su barais ir kavinėmis, tarnybinės patalpos. Žiūrovų salės forma ir matmenys projektuojami taip, kad būtų geras matomumas ir akustika, dažniausiai naudojamos skaitmeninės garso atkūrimo sistemos, vidaus apdailai naudojamos įvairių medžiagų akustinės plokštės, plastikai. Ant pakylos įrengiamas ekranas, tolstant nuo jo pamažu aukštėjančiomis eilėmis išdėstomos kėdės, jų laikančiosios konstrukcijos dažniausiai plieninės ir aliumininės. Kartais po atviru dangumi įrengiamas lauko kino teatrai; jį sudaro didelis ekranas, kabina su filmų rodymo projekciniais įrenginiais, kino filmai dažniausiai žiūrimi sėdint automobilyje.
Pirmieji kino filmai buvo demonstruojami susirinkimų ir koncertų salėse. Nuo 20 a. 1 dešimtmečio statomi specialūs pastatai; pirmieji kino teatrai – Tally’s Electric Theatre (1902), Million Dollar Theatre (1918, abu Los Andžele), Regent Theatre (1913, Niujorke). Lietuvoje pirmieji kino teatrai (Iliuzija Vilniuje ir Bovi Kaune) buvo atidaryti 1905.
2271