Kinta, miestelis Šilutės rajono savivaldybės teritorijoje, 16 km į šiaurės vakarus nuo Šilutės, prie Kuršių marių; seniūnijos, evangelikų liuteronų ir katalikų parapijos centras. 523 gyventojai (2021).
Plentai į Šilutę, Ventę, Priekulę. Evangelikų liuteronų ir katalikų bažnyčios. Turizmo paslaugų bendrovė Kintai. Paštas, Šilutės pirmosios gimnazijos Kintų skyrius, pagrindinė mokykla (1705 įkurta pradinė; 1949–60 septynmetė, 1960–67 aštuonmetė, 1967–2014 vidurinė mokykla), dailės (1994), muzikos (1983) mokyklos, Vydūno kultūros centras (įkurtas 1994; šiame name 1888–92 mokytojavo Vydūnas), Vydūno muziejus (1994), biblioteka (1949). Dvejos evangelikų liuteronų senosios kapinės. Didžioji tuja – gamtos paminklas. Į pietryčius nuo Kintų yra Nemuno deltos regioninis parkas, į šiaurę nuo miestelio – Kintų draustinis.
Kintų herbas
Istorija
Kintų kaimas ėmė kurtis 16 a. (1540 minima B. Kinto sodyba). 1705 pastatyta evangelikų liuteronų bažnyčia (1948 sovietų valdžios paversta sandėliu, 1990 perduota katalikams). Nuo 1705 veikė pradžios mokykla. 18–19 a. vykdavo dideli žuvų ir gyvulių turgūs. 1820 įkurtas valstybinis miškų ūkis. Nuo 19 a. antros pusės prekiauta lietuviškais periodiniais leidiniais, knygomis. Po I pasaulinio karo įsisteigė jaunimo kultūros ir švietimo draugija Rūta (apie 20 narių), 1923 – šaulių būrys. Nuo 19 a. pradžios iki 1950 Kintai buvo valsčiaus, vėliau – apylinkės centras, žuvininkystės ūkio centrinė gyvenvietė. 1850 prie Kintų ėmė kurtis Naujieji Kintai (19 a. pabaigoje susijungė su Kintais). 1895 Kintuose gimė M. Anysas. Kintai nukentėjo per II pasaulinį karą. 2011 patvirtintas Kintų herbas. 1905 buvo 498 gyventojai (iš jų 260 lietuvių), 1925 – 454, 1959 – 493, 1970 – 807, 1979 – 893, 1989 – 1023, 2001 – 833, 2011 – 616 gyventojų.
turizmo paslaugų bendrovės prieplauka Kintuose
Vydūno kultūros centras Kintuose
Didžioji tuja (gamtos paminklas) Kintuose
972
-Naujieji Kintai