kintamàsis dỹdis, logikoje – formalizuotos kalbos ženklas, nežymintis apibrėžto objekto ir galintis turėti įvairių reikšmių. Yra tarsi tuščia vieta, kurią galima užpildyti įvairiomis išraiškomis. Logikoje pirmasis pavartojo Aristotelis, vėliau formalizacijos metodas ir kintamieji dydžiai nebuvo vartojami; minčių ryšiai buvo reiškiami įprastine kalba. Kintamuosius dydžius ėmė vartoti G. W. Leibnizas. 19 amžiaus matematinės logikos kūrėjai G. Boole’is, E. Schröderis, F. L. G. Frege ir kiti išplėtojo kintamųjų dydžių vartojimą. Šiuolaikiniuose loginiuose skaičiavimuose kintamieji dydžiai žymimi didžiosiomis ir mažosiomis lotynų abėcėlės raidėmis ir pagal atitinkamas taisykles gali būti pakeisti skaičiavimo išraiškomis.
314