kintamoji elektros srovė

kintamosios srovės grafikai: a, b, c, d – periodinės, e, f, g – neperiodinės; i – akimirkinė elektros srovė, t – laikas

kintamóji elèktros srov, kinta laiko atžvilgiu: i = i(t); i – akimirkinė elektros srovės stiprio vertė, t – laikas. Jei elektros srovės bet kurio parametro vertės nuosekliai pasikartoja per lygius laiko tarpus T, kintamoji elektros srovė yra periodinė. Periodui T atvirkščias dydis $f=\frac{1}{T}$ vadinamas kintamosios elektros srovės dažniu, kampinis dažnis 2 πf = ω. Jei grandinė tiesinė, t. y. jos elementų varža, induktyvumas, talpa pastovūs, prie grandinės gnybtų prijungtai įtampai arba elektrovarai kintant sinuso dėsniu taip pat kinta ir srovės stipris. Didžiausia sinusinės srovės stiprio vertė per periodą vadinama amplitude (žymima I_m arba I_max). Sinusinės kintamosios elektros srovės stiprio vidutinė vertė $I_{\mathrm{vid}}=\frac{2}{\mathrm{\pi }{I}_{\mathrm{m}}}=\mathrm{0,637}{I}_{\mathrm{m}}$ atitinka stiprį nuolatinės srovės, kuriai tekant per pusę periodo grandine pernešamas tas pats elektros krūvis, kaip tekant kintamajai elektros srovei.

Efektinė sinusinės kintamosios elektros srovės stiprio vertė $I_{\mathrm{ef}}=\frac{I_{\mathrm{m}}}{\sqrt{2}}=\mathrm{0,707}{I}_{\mathrm{m}}$ atitinka stiprį nuolatinės srovės, kuri toje pačioje varžoje išskiria tiek pat šilumos, kaip tiriama kintamoji elektros srovė. Akimirkinės sinusinės kintamosios elektros srovės stipris i = I_m sin(ωt + α); čia t – laikas, α – pradinė kintamosios elektros srovės fazė, priklausanti nuo grandinės parametrų (induktyvumo, talpos ir aktyviosios varžos). Sinusinės kintamosios elektros srovės stiprį ir įtampą galima vaizduoti vektoriais (jų tarpusavio ryšius – vektorine diagrama) arba kompleksiniais skaičiais (simbolinis metodas), atitinkančiais diagramos vektorius. Nesinusinę kintamosios elektros srovę galima išskaidyti į daugelį sinusinių dedamųjų, todėl kintamosios elektros srovės teorija tinka ir nesinusinėms kintamosioms elektros srovėms. Kintamąją srovę galima paversti nuolatine.

Daugumos šalių, t. p. ir Lietuvos, energetikos sistemų standartinis kintamosios elektros srovės dažnis yra 50 Hz (Jungtinėse Amerikos Valstijose, Japonijoje – 60 Hz). Gaminti kintamąją elektros srovę mokėta jau 19 a. 4 dešimtmetyje, bet plačiau pradėta naudoti išradus transformatorinį ir asinchroninį variklį.