kiñtamosios žvagždės, žvaigždės, kurių spindesys kinta. Pagal spindesio kitimo prigimtį kintamosios žvaigždės skirstomos į užtemdomąsias ir fizines. Užtemdomųjų kintamųjų žvaigždžių (pvz., Algolio) spindesio kitimo priežastis – užtemimai, per kuriuos žvaigždės skriedamos aplink bendrą masės centrą uždengia viena kitą ir bendras sistemos spindesys periodiškai kinta (žvaigždė kintamąja nevadinama, jei jos spindesys kinta todėl, kad dalį jos šviesos srauto užstoja aplink besisukanti planeta). Fizinių kintamųjų žvaigždžių spindesys kinta dėl žvaigždėje ar jos aplinkoje vykstančių procesų. Skiriamos kelios fizinių kintamųjų žvaigždžių grupės. Pulsuojančiųjų kintamųjų žvaigždžių spindesio kitimo priežastis yra termodinaminiai nestabilumai, sukeliantys išorinių žvaigždės sluoksnių pulsacijas – spindesys keičiasi dėl kintančių žvaigždės matmenų ir paviršiaus temperatūros. Pulsuojančiųjų kintamųjų žvaigždžių svarbiausi tipai: Skydo δ (δ Sct) kintamosios – trumpaperiodės (spindesio kitimo periodas P = 0,5–6 h) neseniai pagrindinę seką (Hertzsprungo ir Russello diagrama) palikusios žvaigždės; Cefėjo β (β Cep) – trumpaperiodės (P = 3–6 h) masyvios kintamosios žvaigždės, jos dar yra pagrindinėje sekoje arba ją ką tik palikusios; cefeidės – Cefėjo δ (δ Cep) ir Mergelės W (W Vir) – vidutinės masės supermilžinės (P = 1–60 d); Tauro RV (RV Tau) – ilgaperiodės (P = 30–150 d) milžinės, prigimtimi panašios į W Vir tipo kintamąsias žvaigždes; Lyros RR (RR Lyr) – trumpaperiodės (P = 0,2–2 d) horizontaliosios sekos žvaigždės, būdingos kamuoliniams žvaigždžių spiečiams arba žvaigždžių populiacijoms, kurių žvaigždėse sunkesnių už helį elementų ir vandenilio masių santykis yra keliasdešimt ar kelis šimtus kartų mažesnis negu Saulėje; miridės – Miros (Banginio ο, ο Cet) tipo kintamosios žvaigždės, t. p. pusiau taisyklingos ir netaisyklingosios ilgaperiodės (P = 25–400 d) kintamosios žvaigždės, esančios milžinių ir asimptotinėje milžinių sekose; pulsuojančiosios baltosios nykštukės – Banginio ZZ (ZZ Cet), Mergelės GW (GW Vir), Heraklio V777 (V777 Her) tipų kintamosios žvaigždės. Sproginėjančiųjų kintamųjų grupei priklauso novos, kartotinės novos (sprogimai kartojasi kas keliasdešimt metų), nykštukinės novos, supernovos, Tauro T (T Tau) tipo kintamosios žvaigždės. Novos, kartotinės ir nykštukinės novos yra glaudžiosios dvinarės žvaigždės, kuriose dėl gravitacinės sąveikos vienos žvaigždės medžiaga pernešama į kitą žvaigždę (baltąją nykštukę). Novų ir kartotinių novų spindesio kitimo priežastis – branduoliniai sprogimai medžiagoje, susikaupusioje akreciniame diske, besisukančiame aplink baltąją nykštukę (diskas susidaro iš medžiagos, pernešamos vykstant akrecijai). Nykštukinės novos sužiba dėl gravitacinės energijos virtimo šilumine ir kinetine energija staigiai suintensyvėjus akrecijai (Gulbės SS (SS Cyg), Dvynių U (U Gem), Žirafos Z (Z Cam), t. p. Didžiųjų Grįžulo Ratų SU (SU Uma) tipų kintamosios žvaigždės). Tauro T (T Tau) tipo kintamosios žvaigždės yra jaunos, besiformuojančios žvaigždės, dar nepasiekusios pagrindinės sekos. Jų spindesio kitimo priežastis – netolygi medžiagos akrecija į besiformuojančią žvaigždę. Sproginėjančiųjų kintamųjų žvaigždžių tipui t. p. priklauso supernovos, kurių spindesys kinta įvykus branduoliniam sprogimui baltosios nykštukės, esančios dvinarėje žvaigždžių sistemoje, paviršiuje (I tipo supernovos) arba branduoliniam sprogimui žvaigždės centre, kolapsuojant (kolapsas) masyvesnei nei apie 8 Saulės masių žvaigždei į neutroninę žvaigždę arba į juodąją skylę (II tipo supernovos). Kai kurių fizinių kintamųjų žvaigždžių, pvz., Banginio UV (UV Cet) tipo, spindesys kinta dėl žybsnių žvaigždės chromosferoje. Spindesio kitimas žvaigždei besisukant apie savo ašį dėl netolygaus dėmių išsidėstymo jos paviršiuje būdingas Slibino BY (BY Dra) tipo kintamosioms žvaigždėms. Mūsų Galaktikoje esančios kintamosios žvaigždės dažniausiai žymimos žvaigždyno, kuriame jos yra, pavadinimu ir viena (pradedant R), o kai kintamųjų žvaigždžių skaičius didesnis – dviem (išskyrus J) lotyniškomis raidėmis atradimo eilės tvarka (R, S, …, Z; RR, …, RZ; SS, …, SZ; …; ZZ; AA, …, AZ; BB, …, BZ; …; QQ, …, QZ), pvz., Liūto R (R Leo), Vežėjo AB (AB Aur). Jei kuriame nors žvaigždyne kintamųjų žvaigždžių yra daugiau negu galimų raidžių kombinacijų (334), toliau jos žymimos raide V ir eilės numeriu (pradedant V335), pvz., Gulbės V1967 (V1967 Cyg). Jei kintamoji žvaigždė žvaigždyne pažymėta graikų abėcėlės raide, jos žymenį sudaro žvaigždyno pavadinimas ir ta raidė, pvz., Cefėjo δ (δ Cep). Į bendrąjį kintamųjų žvaigždžių katalogą įtrauktos per 46 000 mūsų Galaktikos kintamųjų žvaigždžių, bet jau atrastų kintamųjų žvaigždžių skaičius daug kartų didesnis.
Pirmąją kintamąją žvaigždę (Mirą, miridžių klasės prototipą) 1596 atrado vokiečių astronomas Davidas Fabricius.
2278