knų brònza, bronzos dirbiniai, sukurti ikibudistinėje Kinijoje. Bronza buvo liejama iš vario, alavo ir švino mišinio pagal iš anksto pagamintą formą vadinamojo prarastojo vaško technika. Išlieti dirbiniai buvo gludinami, poliruojami, raižomi, inkrustuojami.
kinų bronza. Ritualinis indas vynui (11 a. pr. Kr. pabaiga)
Svarbiausią grupę sudaro ritualiniai indai vynui, vandeniui ir maistui, jie naudoti per iškilmingas religines bei pasaulietines ceremonijas ir kaip įkapės. Tai trikojai (ting li), katilėliai (sienas), taurės (dzun, gu), staleliai (dzu), dubenys, vazos ir kita. Buvo aptakių ir kampuotų keturšonių indų su rankenėlėmis, kartais su dangteliu, kai kada – su piltuvėliu skysčiui nupilti. Be ritualinių indų gaminta: veidrodžiai (apskriti, keturkampiai ir daugiakampiai, viena nugludinta, kita raižyta puse), reljefinės ir ažūrinės žmonių bei žirgų aprangos puošmenos, raižyti arba inkrustuoti karių skydai, smulkioji ritualinė plastika (tigrų, leopardų, drakonų, žirgų, sargybinių figūrėlės), įvairios formos šviestuvai, muzikos instrumentai ir kita.
Istorinė apžvalga
Kinų bronza atsirado Šangų dinastijos (apie 1600 pr. Kr.–apie 1045 pr. Kr.) valdymo pradžioje, ji atkartojo tuometinės keramikos formas (valdovų kapaviečių Džengdžou radiniai, apie 17 a. pr. Kr.). Suklestėjo 14 a. pr. Kr.–11 a. pr. Kr. (valdovų kapaviečių Anjange radiniai) – tapo įvairesnių formų (keturkampiai ir zoomorfinio pavidalo indai) ir dekoro. Susiklostė 2 puošybos stiliai: grafinis (geometriniai ir zoomorfiniai motyvai, figūrinės kompozicijos būdavo įrėžiamos dirbinio paviršiuje) ir reljefinis (dekoro elementai indo paviršių dengė iškiliu reljefu). Džou dinastijos (1027 pr. Kr.–apie 250 pr. Kr.) laikotarpiu (9 a. pr. Kr.–7 a. pr. Kr.) nunyko zoomorfinio pavidalo indai ir trikojai (li). Kinų bronzos puošyba pasidarė schematiškesnė, gyvūninius motyvus pradėta įpinti į geometrizuotą spiralių, voliutų ir meandro ornamentą, dekorą imta labiau sieti su indo forma, kartais kurtos gyvūnų pavidalų rankenėlės. Apie 5 a. pr. Kr. inkrustacija auksu, sidabru, turkiu tapo svarbiausia puošybos technika. Hanų dinastijos laikotarpio (206 pr. Kr.–200 po Kr.) kinų bronzai būdinga smulkaus ornamento dekoras. 3–6 a. Kinijoje įsigalėjus budizmui, religinėms apeigoms skirti bronziniai indai ilgainiui išnyko (kai kurios jų rūšys gaminamos iki šiol kaip pasaulietinių iškilmių arba suvenyriniai indai).
L: J. Rawson Chinese Bronzes of Yunnan London 1983; W. Th. Chase Ancient Chinese Bronse Art: Casting the Precious Sacral Vessel New York 1991.
2972