kipà (< hebr.), jarmùlka (< jidiš k.) judėjų vyrų galvos apdangalas, turintis religinę reikšmę. Maža, dažniausiai apvali (gali būti įvairių formų) kepuraitė be lanko, priglundanti prie galvos. Meldimasis pridengta galva ir (arba) nuolatinis kipos dėvėjimas laikomas papročiu, ne religiniu priesaku. Jis reiškė tarnystę ir priklausomybę Dievui, vėliau – kad Dievas yra svarbesnis už žmogų. Josefo ben Efraimo Karo religinės teisės kodekse Šulchan Aruch (1565) vaikščiojimas apnuoginta galva laikomas draudimu. Judėjai ortodoksai dėvi kipą nuolat, reformuotojo judaizmo šalininkai – tik sinagogoje, melsdamiesi, per religines apeigas, valgydami.
kipa
565