Bielnis Kipras 1883 09 26Purviškiai (prie Suosto) 1965 12 07Niujorkas (1996 perlaidotas Kaune, Petrašiūnų kapinėse), Lietuvos socialdemokratų partijos veikėjas. Knygnešio J. Bielinio sūnus. Mokėsi Mintaujos (dabar Jelgava) realinėje mokykloje, Rygos gimnazijoje; priklausė slaptiems mokinių būreliams. 1902 pašalintas iš gimnazijos įstojo į Lietuvos socialdemokratų partiją. 1905 03 10 Kupiškyje surengė pirmą Lietuvoje viešą politinį mitingą prieš caro valdžią (1905 jų suorganizavo apie 30). 1906 Rygoje prie Latvijos socialdemokratų partijos sudarė apie 500 lietuvių darbininkų grupę. 1907–12 kalintas Rygoje, vėliau ištremtas į Irkutsko guberniją; 1913 pabėgo, Jankevičiaus pavarde gyveno netoli Chabarovsko. 1918 grįžo į Lietuvą. 1919 dalyvavo kovose su bermontininkais.
Kipras Bielinis
1920–22 Steigiamojo Seimo, 1923–27 04 II ir III Seimų atstovas (nuo Lietuvos socialdemokratų partijos). Iki 1940 spaudos, finansų, kooperacijos draugijų veikėjas, Žemės ūkio rūmų skyriaus vedėjas, Kauno ligonių kasų tarybos pirmininkas.
1941 įsitraukė į lietuvių antinacinį pasipriešinimą. Nuo 1943 Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto finansų komisijos pirmininkas; nuo 1944 dirbo Komiteto delegatūroje Berlyne, 1945–49 Tautos fondo valdytojas. Nuo 1949 gyveno Jungtinėse Amerikos Valstijose, Lietuvių socialistų sąjungos, Lietuvos laisvės komiteto veikėjas.
Parašė atsiminimų knygas: Dėl ateities (1931), Dienojant (1958), Penktieji metai (1959), Gana to jungo (išleista 1971) ir knygą Teroro ir vergijos imperija (1963).
1623