Kpro architektūrà
Iki 4 amžiaus
Kipro teritorijoje rasta neolito laikotarpio Chirokitijos gyvenvietės liekanų (pasaulio paveldo vertybė, nuo 1998). Išliko 4 a. pr. Kr. antikinių rūmų griuvėsių (Salamino rūmai netoli Famagustos).
senovės romėnų odeono liekanos Pafe (2 a.)
Helenizmo laikotarpiu statyti įvairios konstrukcijos, dažniausiai mažų formų pastatai su raiškiais portikais, puošti freskomis, mozaikomis (statiniai Aisia Irini, Naujajame Pafe; Pafas – pasaulio paveldo vertybė, nuo 1980). Rasta uolose iškaltų monumentalių formų, kolonadomis apjuostų laidojimo patalpų (vadinamieji karalių antkapiai Naujajame Pafe, 3 a. prieš Kristų). Jos panašios į Aleksandrijos, senovės Graikijos, Mažosios Azijos laidojimo patalpas. Romėnų valdymo laikotarpiu Kipro architektūra patyrė Romos imperijos šalių (daugiausia Sirijos, Mažosios Azijos) įtaką. Pastatyta šventyklų: Apolono šventykla Kurione (1–2 a.) su podiumu, dekoruotu fasadu, Afroditės šventykloje Amate (1 a.) ryšku senovės graikų, Egipto architektūros elementai. Pastatyta teatrų (Kurione, 1 a.), amfiteatrų (Salamine), gausiai dekoruotų gyvenamųjų namų su atrijumi ir daug kambarių (Dzeuso vila Naujajame Pafe). Pastatai statyti iš tašyto akmens, rečiau iš marmuro, mūryti iš plytų.
4–14 amžius
4 a. Kiprui atsidūrus Bizantijos valdžioje perstatyta sostinė Salaminas (pavadinta Konstantija). Statyta bazilikinio plano medinės bažnyčios, dažniausiai trinavės, su kolonomis (Šv. Spiridono bažnyčia Trimitone, bazilikos Pejijoje, Naujajame Pafe). Vėliau paplito 5 (Acheiropojito Lampusoje) ir 7 navų bažnyčios su masyviomis marmuro kolonomis (Hagia Kiriaki Chrisopolityje). 9 a. pradėta statyti kryžiškojo plano skliautines, daugiausia vienanaves bazilikas (Šv. Paraskevės, Šv. Antano). Bizantijos laikotarpio cerkvės, vienuolynai (Troodo regione, pasaulio paveldo vertybės, nuo 1985) gausiai puošti freskomis, mozaikomis (Šv. Barboros, Šv. Hilariono cerkvės, 10 amžius).
11 a. iš Konstantinopolio plito aštuonkampės (Šv. Chrizostomo Kucoventyje) ir šešiakampės (Panaja Apsintiotissa netoli Sigario, 12 a.) bažnyčios planas, statyta ir bažnyčios be narteksų. 13–14 a. Kirenijoje, Limasolyje pastatyta rūmų, pilių su įtvirtinimais. 13–15 a. Nikosijoje, Famagustoje, statytos šventyklos ir pilys turi gotikos stiliaus elementų (stačiatikių Šv. Jurgio iš Graikijos bažnyčia Famagustoje 14 a., monumentalių formų, be transepto, su mažais langais, interjeras gausiai dekoruotas bizantiškomis freskomis). 13–15 a. perstatyta Nikosija.
15–20 amžius
Kirėnijos vartai Nikosijoje (16 a.)
1489–1571 Venecijos valdymo laikotarpiu pastatyta daug tvirtovių, 1564 Nikosijos miestas apjuostas gynybine siena. Pastatų puošyboje gausu skliautų ir arkų motyvų. 13 a. pabaigoje–14 a. pradžioje Nikosijoje pastatyta Šv. Sofijos bažnyčia grubokos skulptūrinės plastikos, su gausiais dekoratyviniais elementais, Šv. Mykolo bažnyčia – su 2 pakopų platforma, kontraforsais, be transepto, ornamentuotais langais. 15 a. pastatyta kryžiškojo plano bizantiškojo stiliaus stačiatikių bažnyčių, dekoruotų freskomis ir ikonomis (Panaja Hodegetrijos, Šv. Jono, 1718–59, abi Nikosijoje). Išliko renesansinių gyvenamųjų namų (Famagustoje). Mūrytos didelės rotušės, jų interjerai gausiai dekoruoti.
19 a. valdant turkams statytos stačiakampio plano mečetės su nuožulniais stogais (Arabano mečetė Nikosijoje, 17 amžius).
Didžiosios Britanijos kolonizacijos laikotarpiu (1878–1960) daug Kipro architektų studijavo užsienyje, siekė pritaikyti Vakarų Europos architektūros koncepcijas. Statyta daugiausia klasicizmo stiliaus modernūs pastatai. 20 a. pirmoje pusėje architektas T. Fotiadis suprojektavo neoklasicistinių vilų, mokyklų. Projektuota ir internacionalinio stiliaus pastatai. O. Cangaridis (1907–74) parengė Kipro miestų perstatymo projektų. P. Stavrinidis suprojektavo Amsterdamo mokyklos stilistikai artimų, N. A. Michaelidis – racionalizmo stiliaus pastatų. Ch. Dikajas (studijavo Paryžiuje) siekė Kipro architektūroje pritaikyti modernius stilius. A. Behaeddino projektuose ryšku architektų W. Gropijaus, Le Corbusier principai. Po 1960 plėsti miestai (architektai S. Ikonomu, T. Dimitrijas).
Pasaulio paveldo vertybės
Pafas (nuo 1980), Bizantijos laikotarpio cerkvės, vienuolynai Troodo regione (nuo 1985), Chirokitijos gyvenvietės liekanos (nuo 1998).
2271
Kipro kultūra