Kpro dail
Dabartinėje Kipro teritorijoje rasta neolito laikotarpio (7000–2300 pr. Kr.) akmens skulptūrų, jose daugiausia vaizduota apibendrinta moters figūra (radiniai Chirokitijos, Kalavasos vietovėse), indų su raižytais ornamentais ir raudonos spalvos dekoru baltame fone. 3800–2300 pr. Kr. laikotarpio dirbiniai įvairesnės paskirties ir formų. Rasta akmens įrankių, skulptūrų, vaizduojančių fantastinius gyvūnus, gimdančias moteris. Skulptūros kurtos iš pikrolino (mėlynai žalio minkšto akmens), jos 40–70 mm aukščio. Moterų statulėlėms būdinga išilgintas kaklas, suabstraktintas stačiakampio formos liemuo (jų rasta pietinėje Kipro dalyje – Erimio, Suskiu, Lembos, Kisonergos vietovėse). Skulptūros darytos iš molio, klinties, dažytos raudona spalva (radiniai Nikosijoje, Larnakoje), manoma, turėjo religinę, simbolinę reikšmę. Rasta šio laikotarpio keramikos dirbinių su monochromine puošyba, architektūros paminklų dekoro. 2700–2400 pr. Kr. sukurta keramikos dirbinių su geometriniais motyvais baltame fone. Dirbiniuose ryšku Vidurinės Azijos, Egėjo jūros šalių, senovės Graikijos dailės įtaka.
2400–1800 pr. Kr. rasta bronzos amžiaus dirbinių. Apvaliosios keramikos dirbiniai (eksportuoti į Egiptą, Mažąją Aziją) dekoruoti reljefiniais ornamentais. Sukurta baltos spalvos indų su juodos ir raudonos spalvos biomorfiniais motyvais. Kapavietėse rasta žmones vaizduojančių skulptūrų. Jos dažniausiai suplokštintos, apibendrintos plastikos, kartais su dviem galvomis, dekoruotos tik iš vienos pusės, dažytos raudonai ir baltai. Rasta reljefų, kuriuose vaizduota dirbantys vyrai ir moterys, sienų tapybos fragmentų (karaliaus kapas Salamine), mozaikų.
ąsotis (8–7 a. pr. Kr., D. Pjeridžio kolekcija Larnakoje)
1400–1050 pr. Kr. juvelyrikos dirbiniuose ryšku Rytų šalių (ypač Sirijos), Kretos‑Mikėnų kultūros įtaka. Sukurta moterų statulų, terakotinių figūrėlių. Naujajame Pafe išliko 12 a. pr. Kr. mozaikų (pasaulio paveldo vertybė, nuo 1980). 1050–700 pr. Kr. visuose dirbiniuose ryšku ornamentinis stilius (daugiausia geometriniai motyvai). Larnakos vietovėje rasta dievybių, gyvūnų statulų. Jos dažniausiai darytos rankomis, modeliuota tik viena pusė, polichromuotos. Vėliau (apie 410 pr. Kr.) plito Persijos dailės įtaka, plėtota skulptūra. Pradėta naudoti marmurą. Sukurta masyvių sfinksų, žmonių su įmantriomis šukuosenomis statulų, biustų. Kapaviečių monumentai dekoruoti reljefais, piliastrais. Šventovių dekore populiarus šokančių ir dainuojančių žmonių grupių motyvas. Klestėjo keramika, sukurta įvairios paskirties indų, geležies, fajanso, juvelyrinių dirbinių.
Plintant romėnų dailės įtakai sukurta graikų dievų Apolono, Afroditės, Dzeuso, herojų Heraklio, Achilo, raitelių statulų. Dirbiniuose kartojasi senovės Graikijos ir Egipto dailės elementai. Gyvenamieji namai gausiai dekoruoti mozaikomis, freskomis (pastatų Salamine, Kurione, Solo dekoras), statulomis (Dzeuso vila Naujajame Pafe). Vaizduota medžioklės, gladiatorių kovų scenos. Didžiausia mozaikų serija su Dzeuso gyvenimo vaizdais rasta Dzeuso viloje Naujajame Pafe (4–3 a. prieš Kristų). Sienų tapyboje vyravo meandro, bangų, architektūriniai motyvai. Laidojimo statiniuose freskomis itin puoštos arkų nišos, kuriose laikyta sarkofagai. Skulptūriniuose biustuose yra helenizmo įtakos – portretuojamųjų veidai individualizuoti, realistiniai (radiniai Nikosijoje). Vazos dekoruotos baltais ornamentais juodame fone, komponuota romėniški motyvai.
sėdinčio jaunuolio figūrėlė (terakota, 4 a. pr. Kr., D. Pjeridžio kolekcija Larnakoje)
mozaikos fragmentas (7 a., Kitiono bažnyčia)
1 a. jau būta krikščionybės dailės apraiškų. Iki 4 a. sukurta mozaikų (mozaikinės grindys Dzeuso šventykloje Naujajame Pafe su geometriniais ornamentais, žuvų, paukščių motyvais, Kristaus monogramomis, inskripcijomis). Rasta mozaikų ir bažnyčiose (6 a. pabaiga). 7–8 a. daug dailės kūrinių sunaikino arabai. Nikosijoje išliko 9 a. ikonų, Kirenijoje – 10 a. freskų, kuriose ryšku Bizantijos dailės įtaka, fragmentų. 11–12 a. iš Konstantinopolio atvykę meistrai dekoravo daug bažnyčių; freskoms būdinga monumentalumas, ekspresija, harmoninga spalvų gama, išplėtota draperijų modeliuotė. Ypač daug bažnyčių bizantinėmis freskomis dekoruota Troodo regione (pasaulio paveldo vertybė, nuo 1985). Klestėjo tekstilės manufaktūros, išplėtota prekyba šilko, vilnos gaminiais. Garsėjo šio laikotarpio aukso ir sidabro dirbiniai (sukurta medalionų su šventųjų atvaizdais).
16 a. Kiprui tapus Osmanų imperijos dalimi turkai sunaikino nemažai dailės paminklų. Rasta pavienių kapų iš 14 a., reljefų, manuskriptų, glazūruotos keramikos. Šiuo laikotarpiu ypač plėtota medžio drožyba. 19 a. pabaigoje Nikosijoje veikė metalo apdirbimo centras. Didžiosios Britanijos kolonizacijos laikotarpiu (1878–1960) Kipro dailininkai studijavo užsienio šalyse, siekė savo kūriniuose pritaikyti Vakarų Europos dailės principus. I. Kisonergio (1889–1963) paveiksluose (peizažuose, buitiniuose vaizduose) ryšku Vakarų Europos dailės krypčių atspindžiai ir liaudies dailės motyvai. Kipro gyventojų kasdienio gyvenimo vaizdų nutapė dailininkai primityvistai M. Kašalas (1885–1974), A. Diamantis (ciklas Kipro pasaulis 1967–72). Tapytojas Jeorjiu (1901–72) paveiksluose derino realistinius ir istorinius motyvus, tapė juos savita ekspresionistine maniera, T. Kantas nutapė atmosferinių, impresionistinių peizažų, sukūrė dramatinės nuotaikos raižinių.
1960 įkūrus Kipro Respubliką regionuose dailė plėtota nevienodai, reiškėsi modernizmo įvairios kryptys. Ch. Sava nutapė fovistinių ir ekspresionistinių paveikslų, derino geometrines ir organines formas, S. Paraska (g. 1933) piešiniuose įamžino Kipro archeologinius paminklus, A. Adamas (1936–90) naudojo Afrikos dailės motyvus. Išpopuliarėjo konstruktyvizmo stilius (S. Vocio, g. 1929, N. Kurušio, g. 1937, kūriniai). Abstrakčiojo ekspresionizmo stilistikos paveikslų nutapė V. Hadjida (g. 1936), siurrealistinių – G. Skoteinas (g. 1937). A. Savidas (g. 1930) derindamas įvairias medžiagas sukūrė monumentalių skulptūrų ir abstrakčių skulptūrinių kompozicijų. N. Kodjamanis (g. 1946) sukūrė bronzinių skulptūrų (Arkivyskupas Makarijas Nikosijoje). 1960–70 Kipro dailėje buvo populiarios socialinės temos ir siužetai, vėliau įsivyravo eklektika. E. Çizenelis (g. 1949) paveiksluose naudojo figūrinius ir abstrakčius motyvus, plėtojo simbolizmą, A. Charalambas (g. 1947) nutapė filosofinio turinio kompozicijų.
2271
Kipro kultūra