Kipro gamta
Kpro gamtà
Kipro gamtinis žemėlapis
Krantai
Kipro krantus skalauja Viduržemio jūra. Salos krantai (kranto linijos ilgis 648 km) žemi, lygūs (platūs paplūdimiai), tik šiaurėje dalyje aukšti, statūs. Daug nedidelių įlankų ir kyšulių. Didžiausios įlankos: Chrisochuso, Morfu, Famagustos, Larnakos.
Kipro pakrantė (Ayia Napos apylinkės, Famagustos apygarda)
Reljefas
Geologiniu požiūriu Kipro salą sudaro kelios viena ant kitos užstumtos (per obdukciją) tektoninės plokštės; pietvakarinę ir šiaurės rytinę sudaro kreidos laikotarpio nuosėdinės uolienos, jas skiria Troodo ofiolitų (metamorfizuotų bazinių ir ultrabazinių magminių bei nuosėdinių uolienų derinys) kompleksas – buvusio Tetijos vandenyno vandenyninės plokštės fragmentas. Kalnuotas reljefas susiformavo alpinės kalnodaros metu. Kipro šiauriniu pakraščiu tęsiasi klintinis Kirenijos kalnagūbris (didžiausias aukštis 1024 m, Kiparisovuno kalnas), kuris šiaurės rytuose baigiasi Karpo pusiasaliu. Šalies vidurinę dalį užima aliuvinė Mesaorijos lyguma (plotis 25–50 kilometrų). Kipro pietvakariuose suskaldyti stačių uolų Troodo kalnai (1951 m, Olimpo kalnas – aukščiausias saloje), laipsniškai pereinantys į platų plokščiakalnį ir siauras pakrančių žemumas. Kipras yra aktyvioje seisminėje zonoje.
Troodo kalnai žiemą
Klimatas
Klimatas mediteraninis su karštomis sausomis vasaromis ir lietingomis žiemomis. Sausio vidutinė temperatūra nuo 3 °C (Troodo kalnuose) iki 10 °C (Mesaorijos lygumoje), liepos atitinkamai 22 ir 29 °C. Kritulių iškrinta nuo 300–400 mm (Mesaorijos lygumoje) iki 1000 mm (Troodo kalnuose) per metus. Drėgnasis laikotarpis – gruodį–kovą.
Akrotiris (druskingas ežeras)
Vidaus vandenys
Upės laikinos (atsiranda tik žiemą lietinguoju laikotarpiu), didžiausios (ilgis 50 –70 km) išteka iš Troodo kalnų. Yra keli gėli ir 2 druskingi ežerai (didžiausias – Akrotiris).
Dirvožemiai. Augalija. Gyvūnija
Mesaorijos lygumoje – verstžemiai (derlingiausi Kipro dirvožemiai), Kirenijos kalnuose – kalciažemiai, Troodo kalnuose – rudžemiai. Miškai užima apie 15 % Kipro teritorijos (daugiausia pušys, kedrai, kiparisai); apie 140 rūšių endeminių augalų. Veisiasi muflonai, driežai, gyvatės, iš paukščių – kurapkos, perkūno oželiai, putpelės, slankos, sėjikai.
Aplinkos apsauga
Dipkarpazo nacionalinis parkas (Karpo pusiasalis)
Saugomos teritorijos užima 3493 km2 (apie 38,5 %) Kipro ploto. 11 nacionalinių miškų parkų, 7 gamtos rezervatai. Šiaurės Kipro nacionalionis parkas (Karpo pusiasalyje). Troodo kalnai įtraukti į UNESCO inicijuotą Pasaulinį nacionalinių geoparkų tinklą (2015). 1 Ramsaro konvencijos (Kipre įsigaliojo 2001) saugoma vietovė – Larnakos druskingas ežeras (plotas 11,07 km2).
Kipro pietvakarinė pakrantė ties Pafu
Avakos tarpeklis