Kpro Stačiãtikių Bažnýčia, vietinė autokefalinė stačiatikių Bažnyčia. Viena seniausių vietinių Rytų Bažnyčių.
Struktūra ir organizacija
Aukščiausiasis vadovas – Naujosios Justinianos ir viso Kipro arkivyskupas (nuo 2006 – Chrizostomas II, tikr. I. Dimitriju, g. 1941) – reziduoja Nikosijoje. Liturginė kalba – graikų. Yra (2018) 1 arkivyskupija, 9 metropolijos, 10 vyskupijų, apie 600 parapijų, apie 500 bažnyčių, 67 vynuolynai, dvasinė seminarija, 650 dvasininkų tikinčiųjų daugiau kaip 700 000.
Istorija
Pagal Tradiciją, apie 45 Kipro saloje krikščionybę skleidė apaštalas Paulius ir apaštalo Morkaus pusbrolis Barnabas. Manoma, 1 a. viduryje daugelis Kipro gyventojų tapo krikščionimis. Kipro Stačiatikių Bažnyčios įkūrėju ir pirmuoju vyskupu laikomas apaštalas Barnabas (45). Iš pradžių Kipro Stačiatikių Bažnyčia buvo Antiochijos Stačiatikių Bažnyčios (ji laikoma motinine Kipro Stačiatikių Bažnyčios Bažnyčia) vyskupija, nuo 431 – autokefalinė arkivyskupija. 448 autokefalijos privilegiją patvirtino Bizantijos imperatorius Zenonas.
1191 prasidėjus kryžiaus žygiams į Kiprą Kipro Stačiatikių Bažnyčia ėmė silpti; 12 a. iš 14 vyskupijų liko 4. 1260 popiežius Aleksandras IV paskelbė bulę, kuria sumažino stačiatikių vyskupų Kipre galias, buvo leidžiama jiems gyventi tik tam tikrose vietovėse ir privalėjo duoti klusnumo priesaiką popiežiui.
1571 Kiprą užėmus turkams stačiatikių vyskupams leista vykti į Konstantinopolį. 1572 Konstantinopolio susirinkime buvo išrinktas Kipro Stačiatikių Bažnyčios arkivyskupas Timotiejus ir du vyskupai – susiklostė Kipro Stačiatikių Bažnyčios bažnytinė hierarchija: arkivyskupas ir jam pavaldūs vyskupai metropolitai bei arkivyskupo suformuotas Sinodas, kurį sudaro vyskupai ir archimandritai. Arkivyskupas Makarijus III (tikr. M. Ch. Muskosas, 1913–77) 1959–77 buvo pirmasis nepriklausomo Kipro prezidentas.