Kirchhoffo dėsniai

Kirchhoffo dėsniai: elektros grandinės mazgas (a) ir kontūrai (b)

Kirchhoffo dėsniai (Krchhofo dsniai), dėsniai nusako elektros srovių ir įtampų pasiskirstymą elektrinėje grandinėje. I Kirchhoffo dėsnis (srovių dėsnis): į bet kurį išsišakojusios elektrinės grandinės mazgą įtekančių ir iš jo ištekančių elektros srovių stiprių algebrinė suma lygi nuliui: $\sum _{k=1}^l{i}_k=0$; čia l – mazgo srovių skaičius. Į mazgą įtekančių ir iš jo ištekančių srovių stipriams priskiriami priešingi ženklai, pvz., mazge A (pav., a), $i_1-i_2+i_3+i_4-i_5=0$. II Kirchhoffo dėsnis (įtampų dėsnis): bet kuriame uždarame elektrinės grandinės kontūre įtampos kritimų suma lygi to kontūro elektrovarų sumai: $\sum _{k=1}^p{i}_k{R}_k=\sum _{k=1}^p{e}_k$; čia p – kontūro šakų skaičius, i_k, e_k – k šakos srovė ir elektrovara, R_k – tos šakos varža. Užrašant šią lygybę pasirenkama grandinės kontūro apėjimo kryptis. Jei elektrovaros e_k ar įtampos kritimo i_kR_k (srovės i_k) kryptis sutampa su pasirinkta kontūro apėjimo kryptimi, jie lygybėje rašomi su pliusu, priešingu atveju – su minusu.

Pvz., jei kontūras apeinamas (pav., b) laikrodžio rodyklės judėjimo kryptimi, tai $i_1{R}_1-i_2{R}_2+i_3{R}_3+i_4{R}_4=e_1-e_2$. Jei srovės sinusinės, lygybė užrašoma kompleksinėmis dydžių vertėmis: $\sum _{k=1}^p\underset{̲}{I_k}\underset{̲}{Z_k}=\sum _{k=1}^p\underset{̲}{E_k}$; čia $\underset{̲}{I_k},\underset{̲}{E_k}$ – kontūro k šakos srovės stiprio i_k ir elektrovaros e_k efektinių reikšmių kompleksinės vertės, $\underset{̲}{Z_k}$ – šios šakos kompleksinė varža. Kirchhoffo dėsniai galioja ir magnetinėms grandinėms. Kirchhoffo dėsniais grindžiami beveik visi inžineriniai elektrinių grandinių skaičiavimo metodai.

Kirchhoffo dėsnius nuolatinės srovės grandinei 1847 suformulavo vokiečių fizikas G. R. Kirchhoffas. Vėliau šie dėsniai buvo apibendrinti bet kaip kintančioms srovėms.