Kirėnė

Kirnė (gr. Kyrēnē), senovės miestas Kirenaikoje (prie dabartinio Šachchato), apie 630 pr. Kr. per vadinamąją didžiąją kolonizaciją ją įkūrė graikai iš Teros salos. Pasak graikų mitų, miestas pavadintas Tesalijoje Apolono pagrobtos ir čia atgabentos nimfos Kirėnės vardu. Buvo svarbus prekybos (eksportuoti javai, alyvuogių aliejus, aromatiniai ir vaistiniai augalai) ir kultūros (čia gyvavo graikų filosofijos Kirėnės mokykla) centras, klestėjo dėl karavanų kelių, einančių iš pietų Viduržemio jūros link. 115–117 per žydų sukilimą prieš romėnus sugriautas; imperatoriaus Hadriano laikais (117–138) atstatytas. Ankstyvosios krikščionybės sklaidos vienas centrų. 7 a. sugriautas arabų. 3 a. pr. Kr. čia gimė graikų poetas Kalimachas, mokslininkas Eratostenas.

Architektūra

Kirėnės archeologinės vietos – pasaulio paveldo vertybė (nuo 1982). Išliko griuvėsiai paminklų kompleksų: Apolono – Apolono šventyklos (7–4 a. pr. Kr.; su Kirėnės Veneros ir Apolono skulptūromis) ir Artemidės (7–6 a. pr. Kr.) šventyklos, Apolono fontano, senovės graikų teatro (perstatytas į romėnų amfiteatrą), Trojos termų (atkurta 2 a.) ir kita; akropolio – Dzeuso šventyklos, teatro, Jupiterio statulos ir kita; agoros – Demetros šventyklos su portikais. Kapitolijaus, komplekso su Dioniso šventykla ir bazilikine sale, romėnų forumo, nekropolio komplekso (6–4 a. pr. Kr.), Dzeuso šventyklos (su atskirai stovinčia dorėniškąja kolona) liekanos. Kirėnės liekanas atrado ir 1705–06 pradėjo tyrinėti C. Lemaire’as.

2271