kirgizai

tautiniais drabužiais apsivilkę kirgizai groja tradiciniais instrumentais (Isyk Kulio sritis, 2017)

kirgzai (savivardis kyrgyz), Azijos tauta. Iki 1925 vadinti karakirgizais. Gyvena daugiausia Kirgizijoje (4,3 mln. žmonių, 2015), dar Uzbekijoje (274 400 žm., 2017), Kazachijoje, Tadžikijoje (Pamyro kirgizai), Kinijoje (Sindziango Uigūrų autonominis rajonas), Rusijos Federacijoje, Mongolijoje, Afganistane, Pakistane, Turkijoje. Iš viso pasaulyje yra apie 5 mln. kirgizų. Kaba kirgizų kalba. Tikintieji – musulmonai sunitai.

Gyvensena

Tradiciniai verslai – žemdirbystė; iki 20 a. pradžios vertėsi klajokline gyvulininkyste. 20 a. tapę sėsliais, verčiasi nugintine ganykline gyvulininkyste. Miestų gyventojai dirba kasybos, metalurgijos, lengvosios ir sunkiosios pramonės įmonėse. Senovinis gyvenamasis būstas – jurta, dalijama į vyrų ir moterų pusę. Iki 19 a. antros pusės kirgizai gyveno klajoklių bendruomenėmis (ail) po 100–200 ir daugiau jurtų. Nuo 20 a. vyrauja sėslios gyvenvietės.

kirgizų jurta

tautiniais drabužiais apsivilkę kirgizai jurtoje (Biškekas, 2017)

Moterų tautiniai drabužiai – plačios ilgos ryškių spalvų suknelės, plačkelnės (šalvari), aksominiai ar pliušiniai švarkeliai, įimti per liemenį, paltai, minkšti auliniai batai be kulnų ir kietų užkulnių, galvos apdanga – aukšti turbanai (eleček), vyrų – medvilniniai chalatai, ilgos tamsios berankovės striukės, plačkelnės, kailiniai, balto veltinio skrybėlės kalpakai (ak kalpak, 2019 kalpakas įtrauktas į UNESCO nematerialiojo paveldo vertybių sąrašą), žiemą – kailinės kepurės (tebetej). Kirgizai turi gausų folklorą (didvyrių epas Manas, poetų improvizuotojų eilėraščiai, liaudies dainos, instrumentinė muzika), populiarios žirgų lenktynės, raitelių varžytuvės.

Istorija

Kirgizai priskiriami mongolidų rasės Pietų Sibiro antropologiniam tipui. Kirgizų etnogenezėje susipynę Centrinės Azijos, Pietų Sibiro ir Vidurio Azijos etniniai elementai, kirgizų tautybės branduolys pradėjo formuotis pirmo tūkstantmečio antroje pusėje į rytus nuo kirgizų dabar gyvenamų vietų.

Ankstyvoji kirgizų istorija yra susijusi su seniausiomis hunų, dinlinų, sakų ir usunų genčių sąjungomis. Vėliau, tiurkų kaganato ir genčių vienijimosi laikotarpiu (6–10 a.), kirgizų etnogenezėje dalyvavo Sajanų, Altajaus, Pairtyšės ir Rytų Tian Šanio tiurkų gentys. Po mongolų‑totorių užkariavimo (nuo 13 a., ypač 15 a.) dalis tų genčių atsikėlė į Vidurio ir Vakarų Tian Šanį iki Pamyro ir sumišo su vietinėmis Vidurio Azijos tiurkų (karlukų, uigūrų) ir mongolų gentimis, 16–17 a. – su kazachų ir nogajų kilmės genčių dalimi. Nuo 16 a. pradžios Tian Šanyje kirgizai gyvuoja kaip atskira tauta. 17–18 a. kirgizai kovojo su Džungarijos chanais. 1756 didžiumą kirgizų žemių prisijungė Kinija, 19 a. jos atiteko Kokando chanatui, kurį 1876 užėmė Rusija (Kirgizijos istorija).

kirgizai (21 a. pradžia)

2366

karakirgizai; -Kirgizijos pasaulio paveldas