Kirgzijos architektūrà
Iki 13 amžiaus
Kirgizijos pietinėje dalyje rasta žemdirbių gyvenviečių (pirmas tūkstantmetis prieš Kristų–3 a. po Kr.), prie prekybos kelių ir strategiškai svarbių punktų (Uzgene, Košbulake, Karadarjinskojoje, Jangibazarskojoje, Šurabašate ir kitur, 4–1 a. pr. Kr.) – įtvirtintų gyvenviečių liekanų. Suleimano kalne prie Ošo išliko bronzos amžiaus gyvenviečių, kulto pastatų liekanų (su vidurinių amžių mečetėmis – pasaulio paveldo vertybė, nuo 2009).
minaretas Burane (11 a. pradžia)
5–10 a. gyvenvietės (Ošas, Uzgenas, Kiulbioskanas, Čančarkanas, Uubulakskoje, Akbešimas, Krasnorečenskoje ir kitos) išsiplėtė į miestus (šachristanus), kurių centrinėje dalyje statyta citadelės, gyvenamieji namai, pilys, tvirtovės. Miestai buvo apjuosti gynybine siena su bokštais, už jos – rečiau apgyvendinta teritorija, amatininkų priemiesčiai (rabadai), aptverti viena arba dviem gynybinėmis sienomis su bokštais. Statybai daugiausia naudotas plūktas molis, nedegto molio plytos. Pastatų perdangos dažniausiai buvo skliautinės, iš nedegto molio plytų, arba plokščios medinės. Krasnorečenskojoje atkasta sogdų pilies (4–5 a.), Akbešime – plūkto molio pilies (6–7 a.) ir dviejų budistinių šventyklų (6 a.–8 a. pradžia), dekoruotų tapyba ir skulptūra, netoli Akbešimo – kryžiškojo plano, freskomis puoštos krikščioniškosios šventyklos (8 a.) liekanos.
Tian Šanio kalnuose išliko stačiakampio plano beveik neapstatytų teritorijų, apjuostų gynybinėmis sienomis su bokštais, liekanų; jose per karus slėpdavosi gyvulių augintojai su savo jurtomis ir gyvuliais. Statyti įtvirtinti karavansarajai (Čaldyvaro, prie Manakeldos upės, 8–10 amžius).
mauzoliejai Uzgene (11–12 a.)
Karachanidų valdymo laikotarpiu (10–12 a.) statyboje pradėta naudoti degtas plytas, tobulėjo arkinės kupolinės konstrukcijos. Mečetės, minaretai, mauzoliejai turi Vidurinės Azijos islamo architektūrai būdingų bruožų: naudota kupolai, gilūs portalai, ornamentinis plytų ir raižytos terakotos dekoras. Burane išliko vienas ankstyviausių degtų plytų statybos pavyzdžių – minaretas, vadinamoji Burano pilis (11 a. pradžia), Uzgene – minaretas (11 a., žibintas viršuje pastatytas 1923) ir trys sujungti kupoliniai mauzoliejai (11–12 amžius). Šacho Fazilio mauzoliejaus (prie Žalal Abado) išorė beveik be puošybos, vidus ypač gausiai dekoruotas raižytais alebastro ornamentais, paryškintais blyškiai geltonais ir melsvais tonais.
13–19 amžius
13 a. pradžioje Kirgiziją užkariavus mongolams daug miestų ištuštėjo; tradicinis gyvenamasis pastatas dažniausiai buvo apskrito plano surenkama karkasinės konstrukcijos jurta, dengta veltiniu, sutvirtinta ornamentuotomis medžiagos juostomis, jurtos viršuje – anga apšvietimui ir dūmams išleisti. Šiuo laikotarpiu statyti mauzoliejai iš degtų plytų (gausiai dekoruotas raižyta terakota kupolinis mauzoliejus Manasa, 14 a., neišliko). Išliko iš akmenų statyto įtvirtinto karavansarajaus Taš Rabato (apie 15 a.) liekanos. Statinys buvo su skliautinėmis ir kupolinėmis patalpomis, fasado centre – didelis portalas su smailiąja arka, pastato šonuose – cilindriniai bokštai. 18–19 a. statyti kupoliniai mauzoliejai iš nedegto, rečiau degto molio plytų, pagrindinis fasadas komponuotas kaip portalas, dažniausiai menkai dekoruotas. 19 a. pradžioje statytos tvirtovės (Pišpeko, 1820). Prijungus Kirgiziją prie Rusijos perstatyti senieji miestai (Pišpekas, dabar Biškekas, Karakolas, Tokmokas), nutiestas stačiakampis gatvių tinklas, teritorija padalyta į nedidelius kvartalus, kuriuose pastatyta po keletą vieno aukšto gyvenamųjų namų, statyta ir visuomeniniai bei administraciniai pastatai.
20 amžius
20 a. 3–4 dešimtmetyje architektūroje reiškėsi konstruktyvizmas (Kultūros ministerijos pastatas Frunzėje, dabar Biškekas, 1926, inžinierius A. Zenkovas), vėlesnėje – ryšku Rusijoje plitusio pseudoistorizmo architektūros bruožai: kolonados, portikai, arkos (Medicinos institutas Frunzėje, 1939, architektai F. Steblinas, S. Saakianas), pradėta naudoti vietinės architektūros elementus – masyvias apvalias geometrines formas, tautinius ornamentus (Frunzėje – Kurčiųjų mokykla, 1939, architektas V. Konovalovas, Vasaros teatras, 1940, architektas G. Gradovas, Kirgizijos operos ir baleto teatras, 1955, architektai A. Laburenko, P. Ivanovas, inžinierius P. Provorovas).
6 dešimtmetyje plėsti gyvenamieji rajonai, gyvenamieji namai statyti pagal unifikuotus projektus, t. p. statyti visuomeniniai pastatai: Frunzėje – Mokslų akademijos pastatų kompleksas (1954, architektai J. Bilinskis, A. Bočiarovas), Kirgizijos Ministrų Tarybos viešbučio ir valgyklos pastatas (architektas V. Lyzenko), kavinė valgykla Draugystė (architektas A. Koržempo, abu 6 dešimtmetyje), N. Černyševskio biblioteka (1962, architektas V. Nusovas), kavinė Son-Kul (architektai J. Gradovas, A. Koržempo), Oše – Pedagoginis institutas (1962, architektas V. Nusovas) ir kiti. Rekonstruoti kurortiniai miesteliai (Žety-Oguzas, Issyk-Ata), statyti nauji (Bostyri, 1960, architektai I. Liublinskis, M. Vdovina, I. Matiušina, M. Lovuškina).
Daug pastatų pastatyta pagal architektų V. Nusovo (g. 1908), J. Pisarskojaus (g. 1918), A. Albanskio (g. 1911), P. Ivanovo (g. 1906), F. Steblino (g. 1905) projektus. 20 a. pabaigos svarbiausi statiniai: Oše – teatras (1980), Biškeke – ligoninė ir diagnostikos centras (1989, abiejų architektas J. Sničkovas).
Pasaulio paveldo vertybės
Suleimano kalno statiniai (nuo 2009), Didžiojo šilko kelio statiniai (su šio kelio statiniais Kazachijoje ir Kinijoje; nuo 2014).
Kirgizijos kultūra
Kirgizijos konstitucinė santvarka
Kirgizijos partijos ir profsąjungos
Kirgizijos ginkluotosios pajėgos