Kirgzijos choreogrãfija. Šokio elementų buvo kirgizų senovės žaidimuose, apeigose, pantomimose. Moterų šokiams būdinga judesių lankstumas, ori laikysena; vyrų šokiai primena džigitavimą. Populiarus kilimų audimą vaizduojantis šokis kijizas. Pirmą kartą scenoje jis šoktas V. Vlasovo (1903–86) ir V. Ferės (1902–71) muzikinėje dramoje Auksinė mergina (1937, baletmeisteris N. Cholfinas, 1903–79). 1938 įkurtas pirmasis šokių ansamblis (nuo 1957 profesionalus, 1960–67 neveikė). 1936 Kirgizijos muzikos ir dramos teatre Biškeke (nuo 1942 Kirgizijos operos ir baleto teatras, nuo 1978 Kirgizijos A. Maldybajevo operos ir baleto teatras) suburta šokėjų trupė (vadovas N. Cholfinas). 1939 pastatytas pirmasis baletas – P. L. Hertelio Varžovės (Tuščias atsargumas), 1940 – L. Delibes’o Kopelija. 1940 teatre pastatytas pirmasis nacionalinis baletas – V. Vlasovo, V. Ferės Anar (baletmeisteriai N. Cholfinas, V. Kozlovas), M. Rauchvergerio (1901–89) balete pasakoje Čolpon (1944, baletmeisteris L. Kramarevskis) siejama nacionalinių šokių ir klasikinio baleto elementai. Vėliau buvo statomi kompozitorių K. Moldobasanovo (1929–2006), Č. Nurymovo (g. 1941) ir klasikiniai P. Čaikovskio, A. Glazunovo, A. Ch. Adamo, L. Minkaus, S. Prokofjevo, D. Šostakovičiaus baletai. Didelę įtaką Kirgizijos choreografijos raidai darė baletai pagal Č. Aitmatovo kūrinius – V. Vlasovo Asel (1967), K. Moldobasanovo baletas oratorija Motinos laukas (1975). Veikia Kirgizijos N. Tugelovo šokių ansamblis Ak Maral (įkurtas 1966). Žymiausi baletmeisteriai: N. Tugelovas (1920–80), K. Mademilova (g. 1929, pirmoji profesionali kirgizų baletmeisterė), U. Sarbagiševas (1934–2012); šokėjai: Dž. Arsygulova (1922–47, pirmoji profesionali kirgizų baleto artistė), M. Esambajevas (1924–2000), B. Beišenalijeva (1926–73), S. Džamanova (g. 1928), S. Džokobajeva (g. 1929), R. Čiokojeva (g. 1938), A. Tokombajeva (g. 1947), Č. Bazarbajevas (1949–2002). Nuo 1980 veikia Biškeko Č. Bazarbajevo choreografijos mokykla.
Kirgizijos kultūra
Kirgizijos konstitucinė santvarka
Kirgizijos partijos ir profsąjungos
Kirgizijos ginkluotosios pajėgos