Kirgizijos dailė

Kirgzijos dail

pomirtinė kaukė (auksas, 4–5 a.)

Kirgizijos dabartinėje teritorijoje rasta neolito laikotarpio ir bronzos amžiaus uolų piešinių, vaizduojančių gyvūnus, medžioklę, bronzos amžiaus lipdytos keramikos, puoštos geometriniais ornamentais. Šiaurinėje Kirgizijos dalyje 7–4 a. prieš Kristų sakų, 3 a. prieš Kristų–5 a. po Kristaus – usunių gentys plėtojo žvėrinį stilių: įvairius dirbinius (žirgo aprangos detales, papuošalus, ritualinius reikmenis) puošė iš bronzos lietomis gyvūnų figūrėlėmis, reljefiniais ir raižytais jų atvaizdais. Pietinėje ir pietvakarinėje teritorijoje rasta 3 a. prieš Kristų–4 a. po Kristaus tapytos, geometriniais raštais ornamentuotos keramikos, papuošalų iš aukso ir bronzos, uolų tapybos (siluetiniai arklių atvaizdai, ritualinių šokių vaizdai, kita). Vėlesniais laikais plėtota keramika (suklestėjo 10–12 a.), kurti metalo dirbiniai (pakinktų detalės, papuošalai, kita), rasta žmones vaizduojančių antkapinių skulptūrų iš akmens, budistinių šventyklų skulptūrų, sieninės tapybos fragmentų (ryšku Gandharos skulptūros mokyklos įtaka).

Taikomoji dekoratyvinė liaudies dailė (tradicijos plėtojamos iki šiol) garsėja tekstilės (veltiniai ir austiniai kilimai, krepšiai buities reikmenims laikyti, balnakrepšiai, juostos, suveržiančios jurtos karkasą, drabužiai; populiarus siuvinėjimas, aplikacija), medžio, odos (indai kumysui), sidabro (papuošalai, pakinktų detalės) dirbiniais. Jiems būdinga raštų įvairovė (geometriniai, augaliniai, zoomorfiniai; dažnas avino ragų motyvas, kartais vaizduojamos gyvūnų figūrėlės), simetriška, darni kompozicija, aiškus ritmas, ryškios kontrastingos spalvos (vyrauja raudona ir tamsiai mėlyna). Medžio dirbiniai (jurtos karkaso dalys, kabliai drabužiams kabinti, pakinktai) dekoruoti reljefine ornamentine drožyba, štampuotais ornamentais, kartais ištapomi. Juvelyriniuose dirbiniuose sidabras dažnai derintas su karneoliu, koralu, emaliu, jie puošti ažūriniu pjaustinėjimu, filigranu, štampavimu, juodinimu. Dirbiniai iš odos puošti įspaudais, aplikacija.

Kirgizijos profesionalioji dailė pradėjo klostytis sovietinės valdžios laikotarpiu (nuo 20 a. 3 dešimtmečio). Vaizduojamosios dailės pradininkai – Kirgizijoje gyvenę rusų tapytojai V. Obrazcovas ir S. Čiuikovas. 4 dešimtmetyje pradėjo kurti ir vietiniai dailininkai (G. Aitijevas, S. Akylbekovas). 4 dešimtmečio pabaigoje išsiskyrė rusų grafikų L. Iljinos, A. Michaliovo, A. Sgibnevo, skulptorės O. Manuilovos kūryba.

J. Kuzovkin. Karavanas (linoraižinys, 1967, Kirgizijos dailės muziejus Biškeke)

20 a. 7–8 dešimtmetyje susiformavo nacionalinė vaizduojamosios dailės mokykla, jos atstovai – tapytojai M. Omorkulovas, A. Usubalijevas, A. Osmanovas, skulptoriai T. Sadykovas, A. Muchitdinovas ir kiti. Iki 20 a. pabaigos Kirgizijos dailėje vyravo realistinis stilius, kurti peizažai, portretai, buitinės kompozicijos (kartais viename kūrinyje derinti keli žanrai). 9 dešimtmetyje susidomėta pasaulinėmis meno tendencijomis, būdinga tradicinės kirgizų kultūros ir šiuolaikinių raiškos priemonių derinimas. 20 a. pabaigoje–21 a. pradžioje sukurta daug fotografijos, videomeno kūrinių, instaliacijų, akcijų, performansų. Žymesni šiuolaikinės dailės kūrėjai: E. Abdrazakovas, U. Džaparovas, M. Džumalijevas (g. 1965), G. Kasmalijeva (g. 1960), R. Maskalevas (g. 1977) ir kiti.

1179

T. Sadykov. Aktoriaus M. Ryskulovo portretas (granitas, 1974, Kirgizijos dailės muziejus Biškeke)

Kirgizijos kultūra

Kirgizija

Kirgizijos gamta

Kirgizijos gyventojai

Kirgizijos konstitucinė santvarka

Kirgizijos partijos ir profsąjungos

Kirgizijos ginkluotosios pajėgos

Kirgizijos ūkis

Kirgizijos istorija

Kirgizijos santykiai su Lietuva

Kirgizijos švietimas

Kirgizijos literatūra

Kirgizijos architektūra

Kirgizijos muzika

Kirgizijos choreografija

Kirgizijos teatras

Kirgizijos kinas

Kirgizijos žiniasklaida