Kirgzijos knas. 20 a. 3–4 dešimtmetyje vaidybinių ir dokumentinių filmų vietine tematika sukūrė rusų ir uzbekų kinematografininkai. 1941 Frunzėje (dabar Biškekas) įkurta kino studija (nuo 1961 Kirgizfilm, 2002 pavadinta T. Okejevo vardu), iš pradžių joje kurti dokumentiniai filmai, kino kronikos. 1955 su SSRS kino studija Mosfilm sukurtas vaidybinis filmas Saltanat (rusų režisierius V. Proninas, 1905–66), jame vaidino Kirgizijos aktoriai. 1958 režisierius I. Kobyzevas sukūrė pirmą Kirgizijos vaidybinį filmą Mano klaida. 6–7 dešimtmetyje susiklostė Kirgizijos dokumentinis kinas. Filmų apie šalies kultūrą, tradicijas, žymius žmones sukūrė režisieriai I. Geršteinas (1923–2013), L. Turusbekova (1933–?), K. Kydyralijevas (1936–2015), lietuvių kilmės režisierius A. Vidugiris (Smėlio pilys 1968, Naryno dienoraštis 1971, Neramios saulės metais 1977). 7 dešimtmečio pradžioje vaidybinių filmų sukūrė rusų režisieriai (L. Šepitko, A. Končialovskis). Kirgizijos vaidybinio kino savarankišką raidą paspartino režisierių T. Okejevo (1935–2001), M. Ubukejevo (1935–96), B. Šamšijevo (g. 1941) ir G. Bazarovo (1942–2023) debiutai. 1964 režisierius M. Ubukejevas sukūrė filmą Sudėtinga perkėla, kuriame išaukštino tautos dvasios stiprybę ir išmintį. Režisierius T. Okejevas filme Mūsų vaikystės dangus (1967) atskleidė kirgizų buities ir papročių savitumą, iškėlė atotrūkio nuo tradicijų problemą. Vaidybiniam kinui svarbi rašytojo Č. Aitmatovo kūryba. Pagal jo kūrinius sukurtuose filmuose (Motinos laukas 1967, režisierius G. Bazarovas, Baltas garlaivis 1975, Ankstyvosios gervės 1980, abiejų režisierius B. Šamšijevas) vaizduojami paprastų žmonių likimai, atskleidžiama kirgizų tautos pasaulėžiūra, pabrėžiamas kartų ryšys. 1977 režisierius S. Išenovas (g. 1934) sukūrė pirmą animacinį filmą Skaičiai barasi. Žymiausio Kirgizijos kino režisieriaus T. Okejevo savito stiliaus filmai (Plėšrūnas 1973, Raudonas obuolys 1975, pagal Č. Aitmatovą, Auksinis ruduo 1980, Snieginio leopardo palikuonis 1984) pasižymi poetiškumu, peizažų raiškumu, detalių svarba. Kiti žymesni vaidybiniai filmai: Provincijos romanas (1981, režisierius M. Ubukejevas), Vilkduobė (1984, režisierius B. Šamšijevas), Katastrofos neleidžiu (1986, režisierius A. Vidugiris), Sąmokslas (1989, režisierius G. Bazarovas). 1991 paskelbus nepriklausomybę pasikeitė kino pramonės struktūra (įsteigta privačių kino studijų), sumažėjo parama kinui. Daugiausia kuriami vaidybiniai trumpametražiai (režisierius E. Abdyžaparovas, g. 1961), dokumentiniai filmai. Režisierius A. Abdykalykovas (g. 1957) sukūrė vaidybinių filmų trilogiją – Selkinčekas (1993), Beškempiras (1998, su prancūzų kinematografininkais), Maimilas (2001), kurioje keliamos būties, dvasinės brandos problemos, poetizuojama kasdienybė. Kiti 20 amžiaus pabaigos–21 amžiaus pradžios vaidybiniai filmai: Raudotoja (1992, režisierius A. Sujundukovas, g. 1947), Burano stotis (1995, pagal Č. Aitmatovą, režisierius B. Karagulovas, g. 1950), Mano brolis Šilko kelias (2001, režisierius M. Sarulu, g. 1957, su kazachų kinematografininkais). Žymesni aktoriai: M. Ryskulovas (1909–74), A. Žankorozova (1914–93), S. Kumušalijeva (1917–2007), D. Kujukova (1919–97), B. Kydykejeva (1923–94), S. Žumadylovas (1932–2001), O. Kutmanalijevas (1933–2005), B. Beišenalijevas (1937–2002), S. Čokmorovas (1939–92), T. Tursunbajeva (1944–81), T. Nigmatulinas (1949–85), G. Ažibekova, A. Temirova. Biškeke veikia Nacionalinė kino akademija (įsteigta 2000).
L: Kino Kirgizii Moskva 1981; G. Abikeyeva Central Asia Cinema 1991–2001 Almaty 2001.
Kirgizijos kultūra
Kirgizijos konstitucinė santvarka
Kirgizijos partijos ir profsąjungos
Kirgizijos ginkluotosios pajėgos