Kirgizijos muzika

liaudies muzikos instrumentas zurna

Kirgzijos mùzika

Improvizacinė kūryba

muzikuoja kirgizai

Iki 20 a. pradžios Kirgizijoje vyravo neužrašomoji, improvizacinė kūryba. Kirgizų liaudies melodiką paveikė kitų tautų, daugiausia kazachų, muzikinė kultūra. Tradicinė vokalinė muzika vienbalsė, pagrįsta 6, 7 ir daugiau laipsnių diatoninėmis (miksolydine ir natūraliojo mažoro, eoline, dorine, rečiau frygine) dermėmis. Metrika įvairi, sudėtiniai metrai dažnai kaitaliojasi. Melodijos dainingos (epinių ir apeiginių dainų – rečitatyvinės), sudarytos iš 1, 2 (dažnai klausimo ir atsakymo principu), rečiau 4 dalių. Dainuojamos apeiginės (šaramazanai), darbo (dambirtašai), piemenų – moterų aviganių (bekbekejai), arkliaganių (širildanai), javų kūlimo (opmaidos), lyrinės meilės (kiujgenai, armanai, seketbajai), merginų (kvizdaririai), moterų (kelindeririai), jaunimo (džigiteririai), vaikų (baldaririai) dainos, vestuvinės atsisveikinimo (kizuzatai) ir laidotuvių raudos (košokai).

Seniausias kirgizų muzikinis poetinis herojinis kūrinys – Manasas – epas apie karžygį Manasą, ginantį Kirgizijos žemę nuo svetimšalių. Manaso pasakotojai vadinami ir džiršiais, ir manasčiais. Vadinamieji mažieji epai – poemos, dastanai, sakmės (kūrėjai žomokšiai) – atliekami pritariant kijaku, rečiau komūzu. Liaudies muzikos instrumentai: komūzas, kijakas (dvistygis strykinis chordofonas), čoras, zurna, kernėjus (pučiamieji aerofonai), dobulbasas, dolas. Liaudies muzikos kūrėjai, dainininkai, instrumentininkai ir atlikėjai – akynai ir irčiai. Jie atlikdavo šlovinančias (maktus), didaktines (sonatus ir nasijatus) ir negeroves smerkiančias (kordus) dainas. Akynai rengdavo tarpusavio varžybas aitysus. Žymiausi atlikėjai: manasčiai – Sagymbajus Obrazkovas, Sajakbajus Karalajevas (1894–1971), V. Moldobasanas; akynai – Toktogulas Satylganovas (1864–1933), Kalykas Akijevas (1883–1953), Alymkulas Usenbajevas (1894–1963), irčiai – Atajus Ogombajevas (1900–49), Musa Bajetovas (1902–49), liaudies instrumentininkai – Nijazalas, Žolbunas, Muratalas Kurenkejevas (1860–1949), S. Bekmuratovas (1903–65), K. Belekovas, Ž. Kutubajevas, liaudies kompozitoriai – Dž. Šeralijevas (g. 1915), B. Eginčijevas (1916–66). 1925 pradėta užrašinėti muzikinį folklorą; paskelbti A. Zatajevičiaus ir V. Vinogradovo sudaryti rinkiniai.

Profesionalioji muzika

20 a. pirmoje pusėje sukurta profesionaliosios muzikos kūrinių. 1937 V. Vlasovas (1903–86) ir V. Ferė (1902–71) sukūrė muzikinę dramą Auksinė mergina, 1939 pastatyta pirmoji kirgizų opera – A. Maldybajevo, V. Ferės ir V. Vlasovo Aičiurek (Mėnesienos gražuolė), 1940 – A. Vepriko opera Toktogulas. 20 a. antroje pusėje operų sukūrė M. Rauchvergeris (Auksiniai gaurai 1942, Džamilia 1961), A. Amanbajevas (1920–65) ir S. Germanovas (Aidar ir Aiša 1952), M. Abdrajevas (Jaunos širdys 1953), A. Maldybajevas (1906–78) ir M. Abdrajevas (Toktogulas 1956), S. Riauzovas (Baltasis sakalas 1957), L. Kniperis (Muratas 1959), S. Germanovas (Motinos širdis 1963), M. Abdrajevas (Oldžobajus ir Kišimdžianas 1965, Prieš audrą 1974), S. Gusevas (roko opera baletas Dialogas 1984). Pirmuosius baletus kirgizų folkloro motyvais sukūrė V. Vlasovas (Anar, su V. Fere, 1940), V. Ferė (Sūpuoklės 1943) ir M. Rauchvergeris (Čolpon 1944). 1960 pastatytas K. Moldobasanovo ir G. Okunevo baletas Kuiručuk, 1967 V. Vlasovo Asel, 1975 K. Moldobasanovo baletas oratorija Motinos laukas, 1979 E. Poluektovo baletas vaikams Berniukas Kibaldžiukas, 1981 E. Džumabajevo Pasakai pasibaigus (Baltasis garlaivis). Pirmuosius simfoninius kūrinius, pagrįstus kirgizų folkloro motyvais, sukūrė rusų kompozitoriai N. Rakovinas, V. Ferė, V. Vlasovas, kirgizai S. Medetovas (siuita 1952), A. Amanbajevas (1920–65; Šokių siuita 1955), T. Ermatovas (g. 1928; simfoninės poemos 1954, 1965, 1969), A. Tulejevas (1920–63; I ir II simfonija, 1961, 1963), A. Džanybekovas (simfonija, skirta Toktogului, 1967), S. Osmonovas (Ak-Mejior 1974), A. Džumabajevas (Epinė 1974), T. Čalapinovas (simfonija, 1976). Simfoninių poemų, kantatų, oratorijų, kamerinės instrumentinės muzikos sukūrė V. Vlasovas, A. Tulejevas, T. Ermatovas, A. Džanybekovas (g. 1934), M. Abdrajevas, A. Maldybajevas, A. Murzabajevas, V. Romanas, M. Begalijevas, A. Amanbajevas, N. Davlesovas (g. 1929), Č. Džumakanovas, K. Moldobasanovas (g. 1929), S. Bagtygulovas, B. Gluchovas, V. Gusevas, M. Burštinas, A. Dženbajevas, S. Medetovas, S. Osmonovas, V. Jusefas, S. Aitkejevas.

Atlikėjai: dirigentai – A. Džumachmatovas (g. 1923), K. Moldobasanovas, N. Davlesovas, dainininkai – S. Kiizbajeva (g. 1917), A. Maldybajevas, B. Minžilkijevas (g. 1940), Ch. Muchtarovas (g. 1938), A. Myrzabajevas, K. Sartbajeva (g. 1936), T. Seitalijevas (g. 1937), A. Botalijevas, A. Kutubajevas, K. Čodronovas (g. 1920), M. Machmutova (g. 1920), M. Mustajeva (g. 1912), E. Molčanova, I. Derkembajeva, M. Temirbekovas, K. Ešimbekovas, S. Toktonalijevas (g. 1928), A. Džumbajevas (g. 1927), S. Bekmuratova.

Kirgizijos nacionalinės filharmonijos rūmai Biškeke

Biškeke veikia Kirgizijos A. Maldybajevo operos ir baleto teatras (įkurtas 1942), Muzikinės dramos teatras (įkurtas 1946 Naryne), filharmonija (įkurta 1936), liaudies instrumentų orkestras (įkurtas 1936), komūzininkų ansamblis (įkurtas 1938), kompozitorių sąjunga (įkurta 1939), B. Beišenalijevos menų institutas (įkurtas 1967, iki 1972 Kirgizijos menų institutas), Televizijos ir radijo simfoninis orkestras (įkurtas 1970), vaikų filharmonija (įkurta 1986). 20 a. pabaigoje veikė apie 130 muzikos mokyklų.

L: A. Zataevič Kirgizskie instrumentnye p′esy i napevy Moskva 1971; K. Djušaliev Kirgizskaja narodnaja pesnja Moskva 1982.

1073

Kirgizijos kultūra

Kirgizija

Kirgizijos gamta

Kirgizijos gyventojai

Kirgizijos konstitucinė santvarka

Kirgizijos partijos ir profsąjungos

Kirgizijos ginkluotosios pajėgos

Kirgizijos ūkis

Kirgizijos istorija

Kirgizijos santykiai su Lietuva

Kirgizijos švietimas

Kirgizijos literatūra

Kirgizijos architektūra

Kirgizijos dailė

Kirgizijos choreografija

Kirgizijos teatras

Kirgizijos kinas

Kirgizijos žiniasklaida