Kirgzijos teãtras. Vaidybos elementų turėjo liaudies dainininkų (irčių), liaudies instrumentininkų, epo atlikėjų (džomokčių) kūryba. Akynų varžytuvėse (aitysuose) ir liaudies komikų (kuudulų) pasirodymuose naudotas dialogas, satyrinės scenelės, būta mimikos ir gestikuliacijos elementų. Įvairias intonacijas, mimiką, gestus ypač gausiai naudojo manasčiai (epo Manasas atlikėjai).
Įsigalėjus sovietų valdžiai Kirgizijos teatro mėgėjai surengė vaidinimų kirgizų kalba Čolpone, Karakole, Naryno apskrityje, Pišpeke (dabar Biškekas). 1926 Biškeke įkurta muzikos ir teatro studija pastatė pirmųjų kirgizų dramaturgų K. Džantoševo (1904–68), M. Tokobajevo (1905–75) pjesių, čia išugdyti pirmieji kirgizų aktoriai A. Botalijevas (1906–78), K. Ješimbekovas (1907–52), Š. Tiumenbajevas (1909–64), A. Kuttubajevas (1915–77). 1930 iš studijos suformuotas profesionalus dramos teatras, 1936 pertvarkytas į Kirgizijos muzikos ir dramos teatrą (nuo 1942 Kirgizijos operos ir baleto teatras, nuo 1978 Kirgizijos A. Maldybajevo operos ir baleto teatras). 1935 Biškeke įkurtas Rusų dramos teatras (nuo 1939 N. Krupskajos rusų dramos teatras), 1936–41 dramos spektaklių kirgizų kalba pastatė Jaunojo žiūrovo teatras. 1941 iš šio teatro aktorių ir A. Lunačiarskio teatro meno instituto Maskvoje Kirgizų studijos absolventų suformuotas Kirgizijos dramos teatras (vėliau Kirgizijos T. Abdumomunovo dramos teatras), kuris pastatė nemažai kirgizų dramaturgų ir užsienio klasikos (daugiausia W. Shakespeare’o) kūrinių. Per SSRS–Vokietijos karą statyta herojinės patriotinės tematikos spektakliai. Nuo 7 dešimtmečio pradžios statytos Č. Aitmatovo veikalų inscenizacijos padarė didelę įtaką Kirgizijos teatro raidai. 7–9 dešimtmetyje statytos kirgizų dramaturgų K. Malikovo (1911–78), R. Šukurbekovo (1913–62), T. Abdumomunovo (1922–89), Dž. Sadykovo (1932–2010), M. Baidžijevo (g. 1935), B. Žakijevo (g. 1936) pjesės apie gyvenamąjį metą ir šalies istoriją. Garsėja teatras Tunguč (įkurtas 1990 Biškeke; pirmasis nepriklausomas Kirgizijos teatras). 2003 įkurtame klajojančiajame teatre Sachna naudojant šiuolaikines teatro priemones statomi vadinamieji mažieji kirgizų epai. Žymiausi Kirgizijos teatro aktoriai: A. Kuttubajevas (1907–84), O. Sarbagyševas (1909–44), M. Ryskulovas (1909–74), S. Džamanovas (g. 1913), S. Kumušalijeva (1917–2007), D. Kujukova (1919–97), B. Kydykejeva (1923–94), A. Umuralijevas (1933–2003); režisieriai: I. Ryskulovas (1940–2003), N. Abdykadyrovas. 21 a. pradžioje Kirgizijoje veikė 9 dramos, 6 muzikos ir dramos, 2 lėlių teatrai. Teatro menas dėstomas 1967 įkurtame Kirgizijos B. Beišenalijevos menų institute Biškeke (iki 1972 Kirgizijos menų institutas).
L: N. L′vov Kirgizskij teatr Moskva 1953; D. Brudnyj Teatral′noe iskusstvo Kirgizii Moskva 1959.
Kirgizijos kultūra
Kirgizijos konstitucinė santvarka
Kirgizijos partijos ir profsąjungos
Kirgizijos ginkluotosios pajėgos