Kirgzijos kis
Bendroji ūkio apžvalga
Kirgizija – agrarinė pramoninė valstybė. Iki nepriklausomybės paskelbimo dauguma Kirgizijos pramonės įmonių buvo orientuotos tenkinti SSRS karinius poreikius. Paskelbus nepriklausomybę Kirgizijos ūkio reformas vykdyti padėjo Tarptautinio valiutos fondo ir Pasaulio banko ekspertai, jas rėmė tarptautinės finansų institucijos; Kirgizija pirmoji iš Nepriklausomų Valstybių Sandraugos šalių įstojo į Pasaulio prekybos organizaciją ir gavo didelę paramą reformoms vykdyti. 1993 įvesta nacionalinė valiuta, 1995 pasirašyta partnerystės ir bendradarbiavimo sutartis su Europos Sąjunga. 1997 baigta privatizuoti mažas įmones, panaikinti valstybiniai ūkiai. 2003 Kirgizijos BVP sudarė 1,9 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 7,8 mlrd. JAV dolerių), BVP dalis vienam gyventojui – 376 JAV doleriai (pagal perkamosios galios paritetą – 1600 JAV dolerių). 2004 užsienio skola buvo 2,2 mlrd. JAV dolerių (2004).
2021, Pasaulio banko duomenimis, Kirgizijos BVP sudarė 8,543 mlrd. JAV dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 35,398 mlrd JAV dolerių), BVP dalis vienam gyventojui – 1276 JAV dolerius (pagal perkamosios galios paritetą – 5288 JAV dolerius). 2023 02 infliacija buvo 16,2 %.
https://s.vle.lt/diagramos/312.html
Pramonė
Kasama auksas (Kumtoro telkinys – vienas didžiausių pasaulyje; 22,7 tonos aukso, 2003), nedideliais kiekiais išgaunama anglių (411 300 tonų), naftos (68 500 tonų), gamtinių dujų (27,1 mln. m3). Kirgizijoje dar kasama stibio ir gyvsidabrio rūdos. Yra cinko, alavo, volframo, švino, retųjų metalų rūdų, volastonito, nefelininių sienitų išteklių.
2003 pagaminta 11,9 mlrd. kilovatvalandžių elektros energijos. 92 % elektros energijos gamina hidroelektrinės, 8 % – šiluminės elektrinės. Didžiausios hidroelektrinės pastatytos Naryno upėje (Toktogulo – 1200 megavatų, Učkurchano, Kurpsajaus, Taškumyro). Kara‑Baltoje lydomas aliuminis, Chaidarkene veikia gyvsidabrio kombinatas. Maisto pramonės įmonės apdoroja mėsą, pieną, gamina cukrų, aliejų, degtinę, alų, cigaretes. Išplėtota mašinų (žemės ūkio mašinų, staklių), metalo apdirbimo, elektrotechnikos, statybinių medžiagų (cemento, keramzito plytų), tekstilės (vilnos, medvilnės, šilko), odos ir avalynės, siuvimo pramonė, kilimų gamyba. Pramonės didžiausias centras – Biškekas. Kirgizijos apdirbamosios pramonės svarbiausi rodikliai – 1 lentelėje.
kirgizai tradiciniu būdu gamina veltinį kilimą
1
Bioprodukcinis ūkis
Žemės ūkio naudmenos užima 54 % Kirgizijos teritorijos, iš jų 12 % – ariama žemė. Apie 10 % žemės ūkio naudmenų dirbtinai drėkinama. Iš javų daugiausia auginami kviečiai ir kukurūzai. Svarbiausi pramoninės reikšmės augalai: cukriniai runkeliai, vilnamedžiai, tabakas, aliejiniai augalai, kenafai, aguonos (daugiausia Isyk Kulio įduboje); dar auginama bulvės, liucernos, daržovės (pomidorai, arbūzai, melionai), vaismedžiai, vynmedžiai. Svarbiausi augalininkystės regionai: Ferganos ir Čiu slėniai. Kirgizijos augalininkystės produkcija – 2 lentelėje. Gyvulininkystė daugiausia ganyklinė. Veisiama avys, galvijai (Kirgizijos vidurinės ir rytinės dalies kalnuose), arkliai, ožkos, jakai, asilai, kupranugariai. Šilkininkystė, bitininkystė. Kirgizijos gyvulių ir naminių paukščių skaičius – 3 lentelėje, gyvulininkystės produkcija – 4 lentelėje.
kirgizai (21 amžiaus pradžia)
2
3
4
Turizmas
ledynas Kirgizijoje
Isyk Kulio srities kraštovaizdis (Arabelės slėnis)
2001 Kirgiziją aplankė 69 000 užsienio turistų, pajamos iš turizmo sudarė 24 mln. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių. Daugiausia turistų atvyksta iš Armėnijos, Azerbaidžano, Baltarusijos, Sakartvelo, Kazachijos, Moldavijos, Rusijos, Kinijos, Turkijos, Jungtinių Amerikos Valstijų. Balneologijos ir klimato kurortai: Čolpon Ata, Žergalanas, Aksu, Žety Oguzas (prie Isyk Kulio ežero), Žalal Abadas, Isyk Ata, Kyzyl Bulakas. Daug turistų pritraukia alpinizmas, slidinėjimas, medžioklė.
Transportas
Susisiekimui svarbiausias yra automobilių transportas. 21 a. pradžioje buvo 18 500 km automobilių kelių, iš kurių daugiau kaip 90 % su kieta danga. Pagrindinė geležinkelio linija (340 km ilgio) jungia Kirgizijos šiaurinę dalį (per Kazachiją) su Rusija. Ošas, Žalal Abadas ir kiti pasienio miestai trumpais geležinkeliais sujungti su Uzbekija. Laivuojamas Isyk Kulio ežeras. Tarptautiniai oro uostai – Biškekas (Manasas), Ošas ir Tamchy (Isyk Kulio regione). Per Kirgiziją eina dujotiekis iš Uzbekijos į Kazachiją (Buchara–Taškentas–Biškekas–Almata); iš prie Žalal Abado esančio gamtinių dujų telkinio eina dujotiekis į Ošą.
Bankai
Kirgizijos centrinis bankas – Kirgizijos nacionalinis bankas (įkurtas 1992, būstinė Biškeke). 2005 veikė 19 komercinių bankų. Kirgizijos piniginis vienetas – Kirgizijos somas, lygus 100 tijinų, įvestas 1993 vietoj Rusijos rublio. Biškeke veikia Kirgizijos vertybinių popierių birža (įkurta 1995).
Užsienio prekyba
Kirgizijos užsienio prekybos partneriai (eksporto a ir importo b apyvarta %, 2003)
Užsienio prekybos balansas neigiamas. Daugiausia eksportuojama įvairios žaliavos, rūdos, mineralinis kuras, daržovės, stiklas ir jo gaminiai, elektros energija (į Tadžikiją ir Uzbekiją), medvilnė, mašinos, daugiausia eksportuojama į Rusiją, Kazachiją, Jungtinę Karalystę, Uzbekiją, Turkiją. Daugiausia importuojama mineralinis kuras (anglys iš Kazachijos, gamtinės dujos iš Uzbekijos mainais į vandenį), mašinos, įrenginiai, chemijos pramonės gaminiai, maisto produktai, mediena, automobiliai, megzti ir nerti drabužiai, daugiausia importuojama iš Rusijos, Kinijos, Kazachijos, Turkijos, Uzbekijos.
Ekonominiai ryšiai su Lietuva
2004 Lietuva į Kirgiziją eksportavo prekių už 22,5 mln. litų, importavo iš Kirgizijos prekių už 0,5 mln. litų.
2018 Lietuva eksportavo į Kirgiziją prekių už 46,979 mln. eurų, importavo iš Kirgizijos prekių už 45,862 eurus.
2021 Lietuvos ir Kirgizijos prekybos apyvarta siekė 72,98 mln. eurų. Lietuva į Kirgiziją eksportavo prekių už 30,77 mln. eurų, importavo iš Kirgizijos prekių už 42,21 mln. eurų (97 % importo sudarė perlai, brangakmeniai, pusbrangiai akmenys, taurieji metalai, jų dirbiniai). Kirgizijos tiesioginės investicijos Lietuvoje 2021 buvo 0,35 mln. eurų.
Kirgizijos BVP struktūra (2005)
2271
-Kirgizijos pramonė; -Kirgizijos žemės ūkis; -turizmas Kirgizijoje; -Kirgizijos transportas; -Kirgizijos bankai; -Kirgizijos užsienio prekyba; -Kirgizijos ekonominiai ryšiai su Lietuva
Kirgizijos konstitucinė santvarka
Kirgizijos partijos ir profesinės sąjungos
Kirgizijos ginkluotosios pajėgos