Kirlas Aleksandriẽtis 375Aleksandrija 444 06 27Aleksandrija, Bažnyčios mokytojas (1882). Šventasis (šventė Katalikų Bažnyčioje − birželio 27, Stačiatikių − sausio 31, birželio 22). 403 įšventintas diakonu. Nuo 412 Aleksandrijos vyskupas. Siekdamas išsaugoti ortodoksinį krikščionių mokymą uždarė novacijonų bažnyčią (novacijonizmas), išvarė žydus iš Aleksandrijos. 430 dalyvavo ginčuose su Konstantinopolio patriarchu Nestorijumi, kuris neigė Kristaus Įsikūnijimą. Kirilo Aleksandriečio pastangomis Romos, Aleksandrijos sinoduose bei Efeso susirinkime (431), kuriam Kirilas Aleksandrietis vadovavo, buvo pasmerktas Nestorijaus skelbtas monofizitizmas (monofizitai) ir priimtas mokymas, kad Jėzus Kristus yra dviejų − dieviškosios ir žmogiškosios − prigimčių, bet vienas asmuo.
Kirilas Aleksandrietis (freska, Chora cerkvė, Stambulas)
Parašė traktatų, kuriuose gynė trinitarines, kristologines tiesas, t. p. egzegezės (dialogo forma aiškino, kaip suderinti Senąjį Testamentą ir Naująjį Testamentą), apologetikos, dogmatikos, trinitologijos veikalų, komentarų Biblijos knygoms, apie 30 laiškų apie Velykas, 3 traktatus apie Švenčiausiąją Trejybę.
3138