Kirilas ir Metodijus

Kirlas ir Metòdijus, vienuoliai, slavų raštijos kūrėjai. Šventieji (1880; Stačiatikių Bažnyčioje šventė gegužės 24, Kirilas dar gerbiamas vasario 27, Metodijus – balandžio 19, Katalikų Bažnyčioje – atitinkamai vasario 14 ir birželio 7). Broliai – Kirilas (iki įšventinimo 869 – Konstantinas) *apie 827 Salonikai †869 02 14 Roma (palaidotas Šv. Klemenso bazilikoje Romoje) ir Metodijus (iki įšventinimo – Mykolas) *apie 815 Salonikai †885 04 06 Moravija. Kirilas mokėsi Bizantijos imperatoriaus rūmuose Konstantinopolyje; patriarcho Fotijo mokinys. Buvo patriarcho bibliotekininkas, dėstė filosofiją (buvo vadinamas Filosofu). Metodijus tarnavo kariuomenėje, 10 metų buvo Makedonijos srities valdytojas, po to tapo vienuoliu, buvo Polichrono vienuolyno viršininkas. Kirilas dalyvavo Bizantijos misijose Kalifate ir (kartu su Metodijumi) Chazarų kaganate. Su šiomis misijomis susiję Kirilo ir Metodijaus parašyti poleminiai ginčai su musulmonais ir judėjais. 861 Kirilas ir Metodijus dalyvavo surandant ir perkeliant į Chersonesą šv. Klemenso palaikus. 863 pakviesti į Moraviją įtvirtinti religines apeigas slavų kalba.

paminklas Kirilui ir Metodijui Ochride (skulptorius I. Serafimovskis, 1990)

Kirilo ir Metodijaus veiklai priešinosi katalikų dvasininkai, kurie reikalavo laikyti pamaldas lotynų kalba. 867 Kirilas ir Metodijus išvyko į Veneciją, 868 popiežiaus kvietimu lankėsi Romoje. Tais pačiais metais popiežius Hadrijonas II suteikė teisę platinti slaviškas knygas, laikyti pamaldas slavų kalba. Metodijus nuo 869 buvo Moravijos vyskupas, nuo 874 – Moravijos ir Panonijos arkivyskupas; Zalcburgo vyskupui pavaldžių dvasininkų persekiotas ir kalintas. Išėjęs į laisvę inicijavo kai kurių Senojo Testamento knygų vertimą į slavų kalbą.

Kirilas ir Metodijus išvertė iš graikų į slavų kalbą pagrindines liturgines knygas, sukūrė slavų raštą glagoliką. Kirilas parašė veikalus Įžanga Evangelijai (pirmasis didelės apimties originalus poetinis tekstas slavų kalba), Apie teisingą tikėjimą (pirmasis bandymas dėstyti krikščionių dogmatiką slavų kalba; pagrindė slavų religinę filosofinę terminologiją).

Europos globėjai.

L: A. T. Balau Kiril i Metodi 2 t. Sofija 1920–34; Skazanija o načale slavjanskoj pis′mennosti Moskva 1981; Kirilo-Metodievska bibliografija 1940–1980 Sofija 1983; Kirilo-Metodievska enciklopedija 3 t. Sofija 1985.

692