Kirkil ežerýnas, karstinės kilmės ežerų santalka Biržų rajono savivaldybės teritorijoje, į šiaurės vakarus nuo Kirkilų kaimo. Priklauso Šiaurės Lietuvos karstiniam regionui.
Kirkilų ežerynas
Ežerynas sudaro unikalią pertakomis bei požeminiais kanalais susijungusių vandeningų (virtusių ežerėliais) ir užpelkėjusių smegduobių sistemą (vienintelė Pabaltyje). Susiformavo Tatulos ir Apaščios tarpupio vandenskyroje ištirpus vėlyvojo devono Tatulos svitos gipsingiems sluoksniams ir į susidariusias tuštumas sukritus kvartero nuogulų dangai. Smegduobių vidutinis skersmuo 20–35 m (yra didesnių), gylis iki 10 metrų. Karstinius ežerus (daugiau kaip 70) maitina krituliai ir požeminis vanduo. Senesnių ežerų pakrantės apaugusios medžiais. Ežeryno plotas 5,9 hektaro. Didžiausiais ežeryno ežeras – Kirkilų (Ilgasis, arba Upėgalis, plotas 3,9 hektaro).
Didžiausias Lietuvoje natūralus karstinės kilmės ežeras susidarė susijungus daugiau kaip 30 skirtingo dydžio ir skirtingu laiku susiformavusių bei vandeniu užpildytų smegduobių. Ežero didžiausias ilgis apie 600 m, plotis – 300 m, didžiausias gylis 6–7 m, plotas 3,9 hektaro. Kranto linija (ilgis 3,7 km) labai vingiuota, su vaizdingais pusiasaliais, sąsmaukomis, įlankomis ir salomis. Vandens lygiui pakilus per pavasario polaidį ir po liūčių (vandens lygio svyravimo amplitudė siekia 2,4 m) salų padaugėja (vanduo apsemia pusiasalius). Aplink ežerą yra daug pavienių vandeningų, užpelkėjusių ir sausų smegduobių. Iš Kirkilų ežero šiaurinės dalies išteka melioruotas Šilinėlio (Šilinės) upelis (į Apaščios upę); ši vienintelė ištaka kartais (susidarius tam tikroms hidrologinėms sąlygoms) tampa intaku – teka iš Apaščios į ežerą.
Kirkilų ežerynas (pavieniai ežerėliai ir užpelkėjusios smegduobės)
Nuo Kirkilų ežero piečiausios atšakos iškastas (1926) melioracijos griovys jungia ežerą su pietvakariuose esančiu Užubalių durpynu. Ežero vandens mineralizacija kinta nuo 440 mg/l iki 2140 mg/l. Dėl gipso tirpinimo ežere periodiškai būna didelė sulfatų koncentracija (iki 1000 mg/l).
Kirkilų apžvalgos bokštas ir pažintinio tako dalis
Dėl ypatingų hidrologinių ir hidrocheminių sąlygų karstiniams ežerams būdinga savita augalija ir gyvūnija. Auga įvairūs vandens augalai: maurabragiai, meldai, nertys, plūdenos, nukritus vandens lygiui formuojasi (pakraščiuose) smilgų bendrijos. Aptiktos 46 rūšys zooplanktono, 2 rūšys varliagyvių. Ežerėliuose gyvena lydekos, kuojos, ešeriai, raudės. Kirkilų ežeras pasižymi išskirtine ekologine struktūra. Dėl kalcio sulfato jonų prisotinto vandens ir jo susisluoksniavimo (pagal temperatūrą, deguonies kiekį), jame gausu sulfatus redukuojančių sierabakterių (jų purpurines sankaupas kartais galima matyti plika akimi). Dėl šio unikalumo Kirkilų ežeras įtrauktas į Europos Sąjungos saugomų teritorijų tinklą Natura 2000. Kirkilų ežeryno išskirtinis kraštovaizdis saugomas Kirkilų draustinyje (plotas 1137 hektarai). Kirkilų ežeryno teritorijoje įrengtas Smegduobių ežero pažintinis pėsčiųjų takas (ilgis apie 1 km), lieptas, 3 pontoniniai tiltai, Kirkilų apžvalgos bokštas (rytinėje dalyje, pastatytas 2015).
1994–2000 prie ežero veikė Kirkilų vansens matavimo stotis.
karstiniai ežerėliai
Kirkilų ežerynas
Kirkilų ežerynas žiemą
-Kirkilų ežeras; -Ilgasis; -Upėgalis