Kirkuk (Kirkùkas), miestas Irako šiaurės rytuose, Kurdistano kalnų priekalniuose, į šiaurę nuo Bagdado. 784 100 gyventojų (2004). Geležinkelis ir plentas į Bagdadą. Oro uostas. Svarbus gamtinių dujų ir naftos gavybos (išgaunama 50 % šalies naftos) centras; naftotiekiai į Banijaso (Sirija), Tripolio (Libanas) uostus, Dörtyolį (Turkija); dujotiekis į Bagdadą. Netoli Kirkuko yra naftos perdirbimo įmonė (Baba Gurgur). Sieros gamyba, tabako, tekstilės, statybinių medžiagų (cemento) pramonė. Alyvmedžių, javų, vaisių, vilnamedžių auginimo regiono prekybos centras. Amatai (kilimų gamyba). Mieste rasta 3000 m. senumo archeologinių radinių.
Istorija
Pirmą kartą minimas antro tūkstantmečio prieš Kristų pirmoje pusėje asirų šaltiniuose ir vadinamas Arafa (rasta to meto molinių lentelių su įrašais akadų kalba). Senovėje ir viduriniais amžiais priklausė Asirijos, Babilonijos, arabų, mongolų, Sefevidų ir kitoms valstybėms. 17 a. pirmoje pusėje Kirkuką užėmė Osmanų imperija ir valdė iki I pasaulinio karo (1914–18) pabaigos. 1920–32 priklausė Didžiosios Britanijos Irako mandatui. 1927, Kirkuko rajone radus naftos telkinių, tapo naftos gavybos ir perdirbimo centru; 1934–35 nutiestas naftotiekis sujungė Kirkuką su Viduržemio jūros uostais Haifa ir Tripoliu. Naftą išgaudavo britų kontroliuojama bendrovė Iraq Petroleum Company (1972 Irako vyriausybės nacionalizuota). 20 a. antroje pusėje–21 a. pradžioje Kirkukas tapo vienu kurdų (jie sudaro daugumą miesto ir jo apylinkių gyventojų) nacionalinio judėjimo centrų.