Kirov

Kirov (Киров, Krovas), 1781–1934 Viatka (Viatkà), miestas Rusijoje, Viatkos kairiajame krante; srities centras. 518 348 gyventojai (2020).

Geležinkeliai į Sankt Peterburgą, Žemutinį Naugardą, Permę, Kotlasą. Upių uostas. Oro uostas. Žemės ūkio mašinų, elektros variklių, buities technikos, staklių gamyba, spalvotųjų metalų, medienos apdirbimo, baldų, chemijos (padangų, lakų ir dažų, biochemijos gaminių), tekstilės, siuvimo, kailių, odos (ir dirbtinės), avalynės (odinės), maisto pramonė; degtukų, muzikos instrumentų fabrikai, slidžių kombinatas, sintetinių statybinių medžiagų gamykla. Tradicinė molinių žaislų gamyba. Pedagoginis, technikos universitetai, medicinos, žemės ūkio akademijos. Kraštotyros, V. ir A. Vasnecovų dailės, rašytojų A. Grino (mokėsi Kirove), M. Saltykovo-Ščedrino, K. Ciolkovskio aviacijos ir kosmonautikos, Viatkos dailiųjų amatų muziejai. Dramos, lėlių, jaunojo žiūrovo teatrai.

Kirov

Trifono vienuolyno Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų soboras (1689), miesto parko pastatai (1835–39, architektas A. Vitbergas), klasicistiniai 18–19 a. pirmos pusės gyvenamieji pastatai.

Istorija

Dabartinio Kirovo vietoje 14 a. įkurta Didžiojo Naugardo karinė gyvenvietė (metraščiuose pirmą kartą minima 1374, 1457 – kaip Chlynovas). Nuo 1489 priklausė Maskvos valstybei.

Nuo 17 a. politinės tremties vieta (Boriso Godunovo varžovų, vėliau M. Saltykovo-Ščedrino, A. Gerceno ir kitų tremtinių). 1781 Chlynovas pavadintas Viatka (gavo miesto teises, tapo 1796 sudarytos gubernijos centru), 1934 – S. Kirovo vardu. 1934–36 krašto, nuo 1936 srities centras. Pirmųjų penkmečių metais labai išsiplėtė (1926 – 62 000 gyventojų, 1959 – 252 000 gyventojų), tapo svarbiu sunkiosios pramonės centru (dirbo ir gretimų lagerių kaliniai).

Kirov