Kirpanių kapinýnas, prūsų kapinynas Semboje, buvusioje Žuvininkų apskrityje prie Kirpainių (dabar Povarovka, Kaliningrado sr.) kaimo. 1405 vietovė minima Kirpaynen vardu. Didžiausias žinomas Sembos kapinynas; Kirpainių kapinynas yra 1 km ilgio ir 0,2 km pločio. Jo šiaurinė dalis yra vadinamojoje Galgenbergo (Kartuvių kalno) kalvoje. Kirpainių kapinynas apardytas kasant smėlį. Kapinyną 1877 tyrinėjo V. Boenigkas, 1902 – E. Hollackas ir K. Stadie, 1907 – A. Bezzenbergeris, 1929 – W. Gaerte. Ištirti 329 kapai. Mirusieji laidoti sudeginti urnose ar be jų su gausiomis įkapėmis. Išsiskiria du senojo geležies amžiaus kapai. Viename jų buvo kibiro formos urna, du sidabriniai lazdeliniai smeigtukai, sidabrinė antkaklė viela apvyniotais galais, sidabrinis ir žalvarinis žiedas, 4 ietigaliai, antskydis, pentinas, žąslai, diržų sagtys, pjautuvas, peilis, kirvis, drožtuvas, Domiciano laikų Romos moneta. Kitame kape rasta žirgo kamanos, puoštos sidabro ir sidabruotais apkalais (juose pavaizduoti skarabėjai), akinė ir romėniškoji segė, žiedas, šukos, peilis, du diržo galo apkalai, skiltuvas, trys įvairaus ilgio ylos, ietigalis, du galąstuvai, drožtuvas, adata. Šalia urnos rastas puodukas su miniatiūrinėmis įkapėmis. Kapinyne rasta daug Romos monetų: Trajano (98–117), Hadriano (117–138), Marko Aurelijaus (161–180), Domiciano, Faustinos II (175), Komodo (180–192). Dalis kapinyno tyrinėjimų duomenų neskelbta.
377
-Galgenbergo kalva; -Kartuvių kalnas