kirstùkiniai (Soricidae), vabzdžiaėdžių (Insectivora) būrio žinduolių šeima. 21 gentis, iš jų: tikrieji kirstukai (Sorex), baltadančiai kirstukai (Crocidura), margieji baltadančiai kirstukai (Diplomesodon), vandeniniai kirstukai (Neomys), muskusiniai baltadančiai kirstukai (Suncus); daugiau kaip 250 rūšių.
Aptinkami nuo eoceno pabaigos. Paplitę Eurazijoje, Afrikoje, Šiaurės Amerikoje ir Pietų Amerikos šiaurės vakarinėje dalyje. Mažiausių masė 1,2 g, didžiausių 150 gramų. Kūno ilgis 3,4–18 cm, uodegos – 1–12 centimetrų. Kūnas apaugęs tankiais švelniais plaukais. Galva pailga, baigiasi šnipeliu. Kūno šonuose ir prie uodegos pagrindo yra liaukos, skleidžiančios nemalonų kvapą. Kirstukiniai gyvena sausumoje, kai kurios rūšys dalį laiko praleidžia vandenyje. Minta smulkiais bestuburiais, varlėmis, žuvimis, jų ikrais. Naudingi (naikina miško kenkėjus). Gyvena 0,5–1 metus. Kirstukiniams priklauso vienas mažiausių pasaulyje žinduolių – muskusinis etruskinis kirstukas (Suncus etruscus; 3,4–4,5 cm ilgio). Aptinkamas Europos pietuose, rečiau Centrinėje ir Pietų Azijoje, Šiaurės Afrikos vakarinėje dalyje.
paprastasis kirstukas
Lietuvoje
Lietuvoje 3 rūšys. Mišriuosiuose miškuose, upių ir ežerų pakraščiuose dažnas paprastasis kirstukas (Sorex araneus); kūno ilgis iki 8 cm, uodegos iki 4,6 cm, masė iki 12 gramų. Aktyvus dieną ir naktį. Didžiausias iš kirstukinių – vandeninis kirstukas (Neomys fodiens) gyvena gėlųjų vandenų pakrantėse, kasa urvus, kurių viena anga yra po vandeniu, gerai plauko ir nardo; kartais kenkia žuvų ūkiui. Rečiau pasitaiko kirstukas nykštukas, arba mažasis kirstukas (Sorex minutus; 4–6 cm ilgio), mažiausias Lietuvos žinduolis.
vandeninis kirstukas
kirstukas nykštukas
a – paprastasis kirstukas, b – vandeninis kirstukas, c – kirstukas nykštukas
-kirstukas