kisiẽlius, valgis, verdamas iš avižinių miltų, vaisių ar uogų. Nuo 20 amžiaus vidurio verdamas naudojant ir krakmolą. Iki 20 amžiaus pradžios lietuviai valstiečiai dažniausiai virdavo avižinį kisielių: avižinius miltus dvi–tris dienas paraugindavo šiltoje patalpoje uždengtus ir kasdien pamaišydami. Būdavo pridedama duonos gabalėlių ir medžio anglių (kartumui ištraukti). Virdavo perkošę ir įdėję druskos. Suvalkijoje pagal senovinį paprotį moterys liepdavo vaikams bėgti aplink trobą, kad kisielius geriau ir greičiau stingtų. Toks kisielius buvo valgomas per gavėnią ir kūčias. Kisielius būdavo aukojamas dievams bei gamtos stichijoms, juo vaišintos vėlės.
2691