Ktas (Quito, Villa de San Francisco de Quito), Ekvadoro sostinė.
1,76 mln. gyventojų (2022; aglomeracijoje 2,82 mln. gyventojų). Kitas įsikūręs Anduose, Pichinchos ugnikalnio pietrytiniame šlaite, 2850 m aukštyje (viena aukščiausiai įsikūrusių sostinių pasaulyje), 24 km į pietus nuo pusiaujo. Tarptautinis oro uostas. Per Kitą eina Panamerikos plentas; geležinkeliai į San Lorenzo (prie Ramiojo vandenyno), Guayaquilį. Naftos perdirbimas, cemento, baldų gamyba, tekstilės, odos ir avalynės, siuvimo, chemijos, maisto (gėrimų) pramonė. Dailieji amatai (daugiausia aukso ir sidabro dirbiniai). Turizmas. Žemės ūkio regiono prekybos centras. Ekvadoro mokslų akademija (įkurta 1875). Ekvadoro centrinis (1769) ir Ekvadoro katalikiškasis (1946) universitetai, Ekvadoro medicinos akademija (1958), Nacionalinis politechnikos (1869), Lotynų Amerikos socialinių mokslų (1974) institutai. Astronomijos observatorija. Nacionalinė biblioteka (1792). Menų ir istorijos, archeologijos ir etnologijos, botanikos, nacionalinis muziejai. Dramos teatrai, nacionalinis simfoninis orkestras, nacionalinė konservatorija.
Kitas
2271
Architektūra
Šv. Pranciškaus vienuolynas Kite (1650)
Miesto gatvių tinklas stačiakampis. Senamiestis (daugiausia su vėlyvojo renesanso ir baroko pastatais) – pasaulio paveldo vertybė (nuo 1978). Katedra (1557–17 amžius). Šv. Pranciškaus (1650) ir Šv. Dominyko (17 a.) vienuolynai su mudecharų stiliaus prabangiu interjeru. Bažnyčios: Šv. Augustino (16 a. pabaiga–17 a. pradžia, architektas F. Beserra), Karmelitų senoji, Karmelitų naujoji, Malonės (visos 16–17 a.); jėzuitų kolegija su barokine Bendruomenės bažnyčia (1605–89, architektas H. Duránas Mastiglia, barokiniai fasadai 1722–65, architektai L. Deubleris, V. Gandolfi). Barokiniai rūmai: Vyriausybės (1747 perstatyti, restauruoti 1880, architektas J. P. Sanzas; dabar Valstybės rūmai), Inkvizicijos, Advokatų, Karališkieji Limos. Ekvadoro centrinio universiteto rūmai (1769, architektas A. Asevedo), dramos teatro Sucre pastatas (1877, po gaisro atstatytas 1892, vokiečių architektas F. Schmidtas).
2271
Istorija
Miestas įkurtas pirmame tūkstantmetyje. Nuo 11 a. Kito karalystės (taip istorinėje literatūroje vadinamas vienas seniausių indėnų genčių valstybinių junginių dabartinio Ekvadoro teritorijoje) sostinė. 1487 užėmė inkai. Apie 1525 Atahualpai atitekusios inkų imperijos šiaurinės dalies – Kito – sostinė. 1534 užėmė ispanų konkistadorai. 16–17 a. priklausė Peru vicekaralystei, nuo 18 a. – Naujosios Granados vicekaralystei. Per 1810–26 Ispanijos kolonijų Amerikoje nepriklausomybės karą 1822 užimtas A. J. de Sucre’s patriotų kariuomenės. 1822–30 Didžiosios Kolumbijos Kito provincijos administracinis centras. Nuo 1830 Ekvadoro sostinė. 19 a. šalies didžiausias ūkinis centras (20 a. dėl geresnės geografinės padėties ir spartesnės pramonės plėtros juo tapo Guayaquilis); Kitas liko politiniu ir kultūriniu centru. Ne kartą nukentėjo nuo žemės drebėjimų (didžiausi – 1797, 1859).
2271