Kiūčių piliakalnis ir kapinynas

Kičių pliakalnis ir kapinýnas yra Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje, Kiūčių kaime (Skaistgirių seniūnija), apie 0,2 km į šiaurės rytus nuo Lėvens kairiojo kranto.

Piliakalnis

Piliakalnio, vadinamo Minakalniu, rytiniai šlaitai statūs, 5–6 m aukščio, vakariniai – lėkšti; jo vakarinėje papėdėje tekėjo Šaltenio upelis (po melioracijos išdžiūvo). Aikštelė ovali, 100 × 40 m dydžio. Jos šiaurinėje dalyje yra kapinyno liekanų. Didelė kalvos pietinė ir rytinė dalis suardyta 20 a. 4–6 dešimtmetyje kasant žvyrą. Rasta žmonių kaulų, žalvarinė juostinė apyrankė, akmeninis kirvukas. Piliakalnis 1960 buvo apsodintas medžiais. 1986 Panevėžio kraštotyros muziejaus archeologai (tyrimų vadovė Alfreda Petrulienė) piliakalnyje ištyrė 443 m² plotą. Nustatyta, kad aikštelės vakarinį pakraštį juosė žemių pylimas (pagrindo plotis 3 m, aukštis 1,10–1,25 m), jo išorėje buvo 2 m pločio griovys. Aikštelės vakarinėje dalyje rasta kultūrinio sluoksnio liekanų; jame aptikta lipdytos brūkšniuotu (puoštos gnaibytiniu raštu), lygiu (su eglutės ir gulsčių linijų raštu) ir grublėtu paviršiumi keramikos, žalvarinės juostinės apyrankės fragmentas ir molinio verpstuko dalis. Manoma, piliakalnis naudotas pirmo tūkstantmečio pirmoje pusėje.

Kapinynas

Piliakalnio (ir jo aikštelės) šiaurinėje dalyje ištirta 10 mirusiųjų kapų (7 iš jų vaikų). Laidota lentiniuose karstuose, su įkapėmis arba be jų. Trijuose kapuose rasta varinių monetų (Jono Kazimiero lietuviškieji ir Švedijos šilingai; iš viso 10), viename – žalvarinis žvangutis ir odos fragmentų. Kapai datuojami 17 a. antra puse. Radiniai saugomi Panevėžio kraštotyros muziejuje.

685

Minakalnis