Kiusiu

Kiusiù (Kyūshū), Kišiū, sala Japonijos pietuose, tarp Rytų Kinijos jūros ir Ramiojo vandenyno. Plotas 36 700 km². 13,5 mln. gyventojų (1998). Nuo Honsiu salos Kiusiu skiria Šimonoseki (Kanmono) sąsiauris, nuo Sikoku salos – Bungo sąsiauris. Kranto linija labai vingiuota. Didžiausios įlankos: Simabaros, Kagošimos, Šibuši (Ariakės); pusiasaliai: Simabaros, Nisisonogi, Sacumos, Osumi.

Paviršius daugiausia kalnuotas (didžiausias aukštis 1788 m, Kudziū ugnikalnis), pakraščiuose kalvotas, yra žemumų (Cukuši, Kumamoto, Mijadzaki). Keli veikiantys ugnikalniai (Aso, Kirišimos). Karštosios mineralinės versmės (Beppu, Undzene). Kiusiu šiaurinėje dalyje yra karstinių reljefo formų, urvų. Būna žemės drebėjimų.

Klimatas musoninis subtropinis, pietuose – tropinis. Temperatūra sausį nuo 1–3 iki 9–12 °C, rugpjūtį nuo 21–24 iki 32 °C. Kritulių iškrinta 1600–2200 mm per metus. Vasarą būna taifūnų. Trumpos vandeningos upės (Čikugo, Sendai). Apie 75 % salos ploto užima miškai. Aso–Kudziū ir Kirišimos–Jakušimos nacionaliniai parkai.

Salos šiaurėje kasamos akmens anglys. Gaunama nafta (Šibuši). Plėtojama automobilių pramonė, laivų statyba, juodoji metalurgija, petrochemijos ir chemijos, elektronikos pramonė. Pramonės didžiausi centrai: Fukuoka, Kitakiūšiū, Kumamoto, Nagasaki. Mėsinė galvijininkystė. Žvejyba. Turizmas. Kurortai (Beppu, Ibusuki). Su Honsiu sala Kiusiu jungia tiltai ir povandeniniai tuneliai.