Kiustendil

Kiustendil (Kiustendlas), miestas Bulgarijoje, į pietvakarius nuo Sofijos, netoli Serbijos ir Makedonijos sienų; srities centras.

39 300 gyventojų (2019). Kiustendilas įsikūręs Osogovo Planinos kalnų šiaurės rytiniame šlaite. Plentai į Sofiją, Kumanovą (Makedonija). Skardos, vielos, baldų gamyba, elektrotechnikos (transformatorių, kondensatorių), chemijos, avalynės, maisto (tabako, vyno, spirito, pieno, javų, mėsos, vaisių ir daržovių konservavimo) pramonė.

Vienas seniausių balneologijos kurortų (prie Kiustendilo karštųjų versmių 2 a. gydėsi romėnai); gydoma judėjimo ir atramos organų ligos ir traumų padariniai, periferinės nervų sistemos, ginekologinės, odos, kvėpavimo takų ligos.

Sodininkystės ir daržininkystės mokslinių tyrimų institutas. V. Dimitrovo‑Maistoro paveikslų galerija. Šv. Teodoro cerkvė. Kiustendilo apylinkėse – sodininkystė, kasama cinko ir švino rūdos.

Istorija

Nuo 5–4 a. pr. Kr. dabartinio Kiustendilo vietoje buvo trakų gyvenvietė, nuo 2 a. po Kr. – Romos kurortas Pantalija (minima jau prieš 553).

Nuo 9 a. priklausė Bulgarijai. Nuo 10 a. vyskupijos centras. 1019 Bizantijos šaltiniuose pirmąkart pavadintas slavišku Velbuždo (Velbeždo) vardu. 1330 prie jo vyko Bulgarijos ir Serbijos kariuomenių mūšis (jį pralaimėjusi Bulgarija prarado Makedoniją).

14 a. antroje pusėje miestas buvo pusiau nepriklausomos kunigaikštystės centras. 1372–1878 priklausė Turkijai (sandžako centras, 15 a. įsitvirtino turkiškas Kiustendilo vardas). Nuo 18 a. plėtota prekyba ir amatai, nuo 20 a. – pramonė.