Klapėdos apskrits yra Lietuvos vakaruose, prie Baltijos jūros ir Kuršių marių. Šiaurės rytuose ir rytuose ribojasi su Telšių apskritimi, pietryčiuose – su Tauragės apskritimi. Šiaurėje apskritis ribojasi su Latvija, pietuose (t. p. ir Kuršių nerijoje) – su Kaliningrado sritimi (Rusija). Plotas 5222 km2 (8 % Lietuvos ploto). 322 283 gyventojai (2021; 11,2 % Lietuvos gyventojų). Centras – Klaipėda.
Apskričiai priklauso 7 savivaldybės: Klaipėdos miesto savivaldybė, Palangos miesto savivaldybė, Neringos miesto savivaldybė, Klaipėdos rajono savivaldybė, Kretingos rajono savivaldybė, Skuodo rajono savivaldybė ir Šilutės rajono savivaldybė. 9 miestai, 1001 kaimo gyvenamoji vietovė. 84,2 % Klaipėdos apskrities gyventojų yra lietuviai, 11,4 % – rusai, 1,3 % – ukrainiečiai, 1,0 % – baltarusiai, 0,3 % – vokiečiai, 0,3 % – lenkai, 0,2 % – latviai, yra totorių, armėnų, azerbaidžaniečių, moldavų ir kitų. Miesto gyventojų 73,4 %. Gyventojų tankis 62 žm./km2. Tankiausiai apgyventos Klaipėdos ir Palangos miestų savivaldybės, rečiausiai – Skuodo rajono savivaldybė. 71,9 % Klaipėdos apskrities gyventojų yra katalikai, 8,2 % – stačiatikiai, 1,7 % – evangelikai liuteronai, 0,9 % – sentikiai, yra evangelikų reformatų, musulmonų ir kitų. Baltijos jūros kranto linija mažai vingiuota. Kuršių marių vakariniame krante yra kyšulių – Žirgo, Ožkų, Bulvikio, Grobšto, Rasytės ragai, tarp kyšulių – įlankos (Agilos, Pervalkos, Karvaičių, Preilos, Grobšto).
Klaipėdos apskrities herbas
Kuršių marių rytiniame krante ryškiausias Ventės ragas, atskiriantis nuo Kuršių marių Kniaupo įlanką. Kuršių marias nuo Baltijos jūros skiria Klaipėdos sąsiauris (jame yra Kiaulės Nugaros sala). Klaipėdos apskrities didžioji dalis yra Pajūrio žemumoje. Šiaurėje įsiterpia Vakarų Kuršo ir Žemaičių aukštumų pakraščiai, rytuose – Endriejavo kalvagūbris (Žemaičių aukštumos dalis). Apskrities aukščiausia vieta – 171 m (Skuodo rajono savivaldybės teritorijoje, tarp Kruopių ir Gudalių kaimų). Pietiniu pakraščiu teka Nemunas, įtekėdamas į Kuršių marias jis sudaro Nemuno deltą. Išilgai Klaipėdos apskrities teritorijos teka Minija su intakais Salantu, Veiviržu, Teneniu. Apskrities vakaruose į Baltijos jūrą, per Klaipėdą, teka Danė, šiaurės vakaruose – Šventoji. Klaipėdos apskrities šiaurinės dalies didžiausios upės – Bartuva ir jos intakas Luoba. 16 ežerų, didžiausi – Krokų Lanka, Kalotės ežeras, Kapstatas, Kalčių ežeras, 36 tvenkiniai, didžiausi – Lazdininkų, Skuodo, Tūbausių, Kernų, Ramučių. Miškingumas 24,7 % (miškingiausia yra Kretingos rajono savivaldybės, mažiausiai miškinga – Skuodo rajono savivaldybės teritorijos); didžiausi yra Vaineikių, Vėžaitinės miškai. Didžiausios pelkės: Tyrų, Svencelės, Aukštumalos. Saugomos teritorijos: Kuršių nerijos nacionalinis parkas, Žemaitijos nacionalinio parko šiaurinis pakraštys, Pajūrio regioninis parkas, Nemuno deltos regioninis parkas, Salantų regioninio parko didžioji dalis; valstybiniai draustiniai: 4 botaniniai, 3 botaniniai zoologiniai, entomologinis, 2 geomorfologiniai, hidrografinis, 3 ichtiologiniai, 6 kraštovaizdžio, pedologinis, 3 telmologiniai. 34 valstybės saugomi gamtos objektai.
Apskrityje pagaminama 11,7 % Lietuvos pramonės produkcijos. Išplėtota laivų statybos ir remonto, statybinių medžiagų, medienos apdirbimo, plaušienos ir popieriaus, baldų, metalo apdirbimo, tekstilės, maisto, gėrimų ir tabako pramonė, laivyba. Ūkiui svarbiausias yra Klaipėdos jūrų uostas, kuriame sutelkta didžiausios ir svarbiausios apskrities įmonės. Būtingės terminalas. Ūkio plėtrai svarbi Klaipėdos laisvoji ekonominė zona. Apskričiai priklauso didžiausi Lietuvoje naftos, gintaro ištekliai, dar yra durpių, žvyro, smėlio, opokos. Apskričiai tenka 10,8 % Lietuvos užsienio investicijų. Žemės ūkio naudmenos užima 54,0 % apskrities teritorijos, iš jų 83,6 % – ariamoji žemė, 14,6 % – pievos ir natūralios ganyklos, 1,8 % – sodai ir uogynai. Žemės ūkis specializuojasi ir plėtoja augalininkystę, gyvulininkystę, sodininkystę, žemdirbystę. Apskričiai priklauso apie 80 % Lietuvos žuvų resursų, didžiausia Lietuvoje žuvininkystės verslo infrastruktūra. Išplėtotas turizmas. Daugiausia turistų pritraukia Kuršių nerija, Neringos, Palangos kurortai su smėlio paplūdimiais, poilsio namų ir gydyklų kompleksais, Klaipėdos senamiestis, muziejai.
Klaipėdos apskrities žemėlapis
Per Klaipėdos apskritį eina 2 tarptautiniai plentai: Tilžė (Kaliningrado sritis, Rusijos Federacija)–Pagėgiai–Šilutė–Klaipėda–Palanga–Ventspilis (Latvija), Kijevas (Ukraina)–Minskas (Baltarusija)–Vilnius–Klaipėda, t. p. Palangos–Šiaulių magistralinis plentas, Klaipėdos–Vilniaus, Klaipėdos–Pagėgių geležinkeliai. Palangos (tiesioginiai skrydžiai į Hamburgą, Kopenhagą, Bilundą, Londoną), Klaipėdos (regioninės reikšmės) oro uostai. Keltai į Vokietiją, Daniją, Švediją, Lenkiją, t. p. per Kuršių marias. Naftotiekis iš Mažeikių į Būtingės terminalą.
Istorija
Klaipėdos apskritis (vokiškai Hauptamt Memel, nuo 1818 Kreis Memel) sudaryta 1525 susikūrus Prūsijos kunigaikštystei. Istorijos šaltiniuose apskritis minima 1572. Iki 1871 priklausė Prūsijai, 1871–1919 – Vokietijai. Plotas (su Klaipėda) 1925 buvo 1094 km2, 1949 – 1205 km2. 1825 buvo 18 554, 1861 – 34 553, 1890 – 40 128, 1910 – 40 502, 1925 – 30 049, 1937 – 33 336 gyventojai (visur be Klaipėdos).
Per 1709–11 didįjį marą ir badą išmirė 12 222 apskrities gyventojai. Pasibaigus 18 a. pirmos pusės didžiajai vokiškajai kolonizacijai, 1736 Klaipėdos apskrities kaimuose apsigyveno tik 3 kolonistų šeimos (3 ūkiai); Mažosios Lietuvos lietuvių (lietuvininkų) ūkių buvo 2230. 1736 apskrityje buvo 5 valsčiai (Klemiškės, Priekulės, Rusnės, Sendvario ir Šilutės), 1905 – 19 (Agluonėnų, Barškių, Budelkiemio, Dirvupių, Dituvos, Dovilų, Gelžinių, Kalotės, Kebelių, Kretingalės, Kunkių, Kuršių nerijos, Priekulės, Sakūtėlių, Sėlinų, Trušelių, Venckų, Vytautų ir Žardės).
1920 apskritis priskirta prie Klaipėdos krašto, 1923 atiteko Lietuvos Respublikai. 1939–45 apskritis buvo nacių Vokietijos okupuota ir prijungta prie Rytų Prūsijos provincijos Gumbinės apygardos. Nuo 1945 Klaipėdos apskritis buvo LSSR administracinis teritorinis vienetas. 1945 sudaryta 14 valsčių, 9 jų (Dauparų, Dituvos, Kalotės, Karklininkų, Plikių, Sendvario, Trušelių, Vaidaugų ir Vilkyčių) 1947 panaikinti. Liko Dovilų, Kretingalės, Mėželių, Poškų ir Priekulės valsčiai; dar apskričiai buvo priskirti Endriejavo, Gargždų ir Veiviržėnų valsčiai.
1950 06 Klaipėdos apskritis pertvarkyta į Klaipėdos rajoną (Klaipėdos rajono savivaldybė. ISTORIJA); dalis apskrities teritorijos perduota Kretingos, Priekulės ir Rietavo rajonams. 1996 apskritis atkurta iš Klaipėdos, Palangos, Neringos miestų ir 4 vakarinių Lietuvos rajonų – Klaipėdos, Kretingos, Skuodo bei Šilutės.
2004 patvirtintas Klaipėdos apskrities herbas. 2010 07 01 panaikinta apskrities administracija, jos funkcijos perduotos savivaldybėms ir ministerijoms, o pati apskritis liko kaip teritorinis vienetas.