Klapėdos architektūrà
gyvenamieji namai Klaipėdoje (18 a. antra pusė)
Miesto planas linijinis, ištįsęs Kuršių marių ir Baltijos jūros pakrantėmis. Pagrindinės miesto dalys: Senamiestis Danės kairiajame krante (jame 13–15 a. susiformavo stačiakampis gatvių tinklas), Naujamiestis Danės dešiniajame krante (centrinė dalis suskirstyta pailgais kvartalais), nauji gyvenamieji rajonai (Pempininkai, Naujakiemis, Alksnynė, Gedminai ir kiti; statyti nuo 1945). Uostamiesčio specifiką paryškina krantinės, sandėliai, Klaipėdos kraštui būdingi fachverkiniai, pramoniniai pastatai.
Iki 20 amžiaus
Išliko fortifikacinių statinių ir įrenginių: Klaipėdos pilies (13–18 a.) ir bastionų (statyti nuo 1559) liekanos (Danės kairiajame krante; nuo 2002 įrenginėjamas Klaipėdos pilies muziejus), bastionų kompleksas (Danės dešiniajame krante; 15–18 amžius).
Klaipėdos dramos teatro rūmai (pastatyti 1857, neoklasicizmo stiliumi perstatyti 1893, rekonstruoti 2015; priekyje – S. Dacho paminklas – fontanas su statula Taravos Anikė 1912, skulptorius A. Künne, po 1939 nugriauta, 1989 atstatyta, skulptorius H. Haacke)
Senamiestyje išliko senųjų visuomeninių pastatų (Teatro rūmai, pastatyti 1857 sudegusio klasicistinio pastato vietoje, 1893 perstatant įgavo neoklasicizmo bruožų, dabar Klaipėdos dramos teatras), fachverkinių ir mūrinių sandėlių (Aukštoji gatvė 3, 3a, 3b, dabar Klaipėdos dailės parodų rūmai, Daržų gatvė 10, visi 18–19 a.), gyvenamųjų namų (barokinis, 1774, dabar Mažosios Lietuvos istorijos muziejus, fachverkinis Sukilėlių gatvėje 19, 18 a. pabaiga; Aukštoji gatvė 5–13, 18–19 amžius). Po 1854 gaisro miestas intensyviai atstatinėtas. 19 a. antroje pusėje susiklosčiusiame Naujamiestyje pastatyta istorizmo laikotarpio pastatų; žymesni – vadinamojo arkadų stiliaus Valstybinis bankas (1858), Teismo rūmai (1862), geležinkelio stotis (1875), Luizės gimnazija (1891), neogotikiniai Pašto rūmai (1890, architektas H. Schoede), kareivinių kompleksas (1907, dabar Klaipėdos universiteto centriniai rūmai), mokytojų seminarija (1908), miesto ligoninė (1902), amatininkų prieglauda (1910).
buvusi rotušė Klaipėdoje (1877 neorenesanso stiliumi perstatyta iš 18 a. pabaigos–19 a. pradžios gyvenamojo namo; dabar Klaipėdos apskrities viršininko administracija)
Šiuo laikotarpiu pastatyta daug gyvenamųjų namų (neobarokinė rezidencija Liepų gatvėje 7, neoklasicistiniai rūmai Liepų gatvėje 12, apie 1820, 19 a. pabaigoje išplėsti, dabar Laikrodžių muziejus, medinė vila Giruliuose, Šlaito gatvėje 4, 19 a. antra pusė, pirklio H. Gerlacho neorenesansinė vila, 1874, dabar Klaipėdos apskrities I. Simonaitytės viešoji biblioteka), pramonės pastatų (Dujų fabrikas, 1861, architektas J. Hartmannas, vėliau išplėstas, 2024 iš dalies rekonstruotas, architektūrinė bendrovė Altitudes, čia veikia istorinių automobilių muziejus Memel Automuseum; fachverkinis Union cheminių trąšų fabrikas, 1869–80, celiuliozės fabrikas, 1900, vėliau išplėstas, nuo 1994 bendrovė Klaipėdos kartonas), tiltų (pasukamas tiltas per kanalą tarp pilies ir Danės, 1855).
20 amžius
viešbutis Amberton Klaipėda Klaipėdoje (1986, architektas A. G. Tiškus)
20 a. pradžioje plito jugendo stiliaus pastatai (namai Tiltų gatvėje 13, H. Manto gatvėje 30, vila Smiltynės gatvėje 11). Nepriklausomos Lietuvos metais pastatyta Raudonojo Kryžiaus ligoninė (1933, architektas R. Steikūnas; dabar Klaipėdos apskrities ligoninė), Vytauto Didžiojo gimnazija (1934, architektas H. Reissmannas), Klaipėdos pedagoginio instituto sporto rūmai (1937, architektas V. Landsbergis‑Žemkalnis, nuo 2005 Klaipėdos kūno kultūros ir rekreacijos centras), Miesto taupomoji kasa (1938), Elektrinės kompleksas (20 a. 3–4 dešimtmetis, kai kurių pastatų architektas H. Reissmannas). Pastatams būdinga racionalizmo bruožai.
Per II pasaulinį karą sugriauta 60 % pastatų. Po karo naikinti Klaipėdos vokiškumą primenantys statiniai, nugriauta subombarduotų katalikų, evangelikų reformatų bažnyčių liekanos. Sovietinės okupacijos laikotarpiu Klaipėdos istorinė dalis perplanuota. Pastatyta Švč. Mergelės Marijos Taikos Karalienės bažnyčia (pradėta statyti 1957 tikinčiųjų lėšomis, architektas J. Baltrėnas, 1960 atimta iš tikinčiųjų, 1963 joje įsteigtas LSSR filharmonijos filialas, 1988 grąžinta), Kultūros rūmai (1963, architektas A. Mikėnas, dabar Klaipėdos muzikinis teatras, rekonstruojamas nuo 2018, architektūrinės bendrovės Inžinerinė mintis, Studio GA, Urbanistinė architektūra, interjerų architektas Marius Mateika), Santuokų rūmai (1980, architektas R. V. Kraniauskas), Lietuvos jūrų muziejus ir akvariumas (1979, architektai P. Lapė, L. Šliogerienė; įrengti Kopgalio tvirtovėje, 1866, pagal architektūrinės bendrovės Vilniaus architektūros studija projektą rekonstruotas akvariumas, 2017), viešbutis Klaipėda (1986, architektas G. Tiškus; dabar Amberton Klaipėda). Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę pastatyta Lietuvos jūrų muziejaus delfinariumas (1994, architektas P. Lapė, rekonstrukcijos I etapas, 2014, II etapas, 2015, architektūrinė bendrovė Uostamiesčio projektas), didelių prekybos centrų, administracinių pastatų, viešbučių, gyvenamųjų namų.
delfinariumas Klaipėdoje (1994, architektas P. Lapė)
21 amžiaus pradžia
21 amžiaus pradžioje Klaipėdoje suprojektuota visuomeninių (baseinas su sveikatingumo centru, architektūrinės bendrovės Slangen+Koenis, Cloud Architektai; Naujasis turgus, architektūrinė bendrovė SPRIK, abu 2018; banglenčių centras Vėtros gatvėje 8, 2019, architektūrinė bendrovė Do Architects), administracinių (biurų pastatas su prekybinėmis patalpomis Naujojo Uosto gatvėje 8, 2004, architektūrinė bendrovė A405; Keleivių ir krovinių terminalo keleivių aptarnavimo ir administracinis pastatas, 2014, architektūrinė bendrovė Uostamiesčio projektas; Mercedes‑Benz automobilių salonas Sudmantuose, 2016, architektai Valdas Janulis, Saulius Plungė, Andrius Laurinaitis, Gintaras Čičiurka) ir gyvenamųjų namų. Rekonstruota 19 a. silkių sandėlis (2018, architektūrinė bendrovė Pilis), viešbutis Victoria (2021, architektai E. Andrijauskas, Aivaras Janulaitis, Vilmanta Vaupšienė, inžinierius Darius Narmontas, interjero dizaineriai Gintaras Šernius, Vita Šerniuvienė), restauruota fachverkinių gyvenamųjų namų (2019, architektūrinė bendrovė Uostamiesčio projektas).
baseinas su sveikatingumo centru Klaipėdoje (2018, architektūrinės bendrovės Slangen+Koenis, Cloud Architektai)
Pertvarkyta ir atnaujinta viešųjų erdvių (Tremtinių skveras, 2020, skulptorius Gintautas Jonkus, aikštės – Ferdinando, abiejų architektūrinė bendrovė Vakarų siluetas, Vaidilos, architektūrinė bendrovė Pupa – strateginė urbanistika, abi 2021). 2017 suformuota Grafų Tiškevičių alėja su skveru ir fontanu (skulptorius Klaudijus Pūdymas), 2019–20 atkurta Klaipėdos pilies ir bastiono komplekso kurtina, sutvarkyta pilies teritorija (visų architektūrinė bendrovė Uostamiesčio projektas), suprojektuoti bastiono komplekso statiniai ir valčių prieplauka su tiltu (architektūrinė bendrovė Vakarų siluetas).
Skulptūros
skulptūra Žvejas Klaipėdoje (1971, skulptorius K. Kisielis)
Yra paminklinių skulptūrų: S. Dacho su statula Taravos Anikė (1912, skulptorius A. Künne, po 1939 nugriauta, 1989 atstatyta, skulptorius H. Haacke), Žvejas (1971, skulptorius K. Kisielis), K. Donelaičio (1973, skulptorius P. Deltuva; abiejų architektas P. Šadauskas), Herkaus Manto (1986, skulptorius V. Mačiuika, architektas L. Jurgaitis), M. Mažvydo (1997, skulptorius R. Midvikis, architektas V. Mazurkevičius), paminklas vieningai Lietuvai Arka (2003, skulptorius A. Sakalauskas, architektas R. Krištapavičius); t. p. informacinė (vadinamoji metrologinė) kolona prie Biržos tilto (1889, manoma, 1908 nugriauta, 2002 atstatyta). Įrengtas M. Mažvydo skulptūrų parkas (1977; Klaipėdos senųjų kapinių vietoje).
L: J. Tatoris Senoji Klaipėda: Urbanistinė raida ir architektūra iki 1939 metų Vilnius 1994.
2271
-Klaipėda