Klapėdos jrų úostas, Klapėdos valstýbinis jrų úostas, universalusis giliavandenis neužšąlantis uostas Baltijos jūros pietrytiniame krante, Klaipėdos sąsiauryje.
Uosto veiklos rodikliai
Klaipėdos jūrų uostas
Uosto teritorijos plotas 5,5 km2, akvatorijos – 8,85 km2, įplaukos kanalo gylis 15,5 m, didžiausia leistina laivų grimzlė 13,8 m, didžiausias galimo priimti laivo ilgis 400 m, plotis – 59 metrai. Uosto krantinių bendras ilgis 24,7 km, geležinkelio linijų ilgis 102 kilometrai. 152 prieplaukos. Uoste esančių dengtų sandėlių plotas 99 380 m2, atvirų saugojimo aikštelių – 1 045 879 m2, skystų krovinių talpyklų tūris 749 000 m3, šaldytuvų – 66 000 tonų, birių krovinių sandėlių – 933 700 tonų. Per metus į Klaipėdos jūrų uostą atplaukia apie 7000 laivų iš apie 70 šalių. Keltais keleiviai vežami į Kuršių neriją, Kylį, Karlshamną, Trelleborgą. Klaipėdos jūrų uostas gali aptarnauti iki 100 000 tonų keliamosios galios sausakrūvius PANAMAX tipo laivus ir iki 170 000 tonų tanklaivius.
Didžiausia galima uosto krovinių apyvarta 65 mln. tonų per metus. Per Klaipėdos jūrų uostą daugiausia vežami Lietuvos kroviniai; tranzitiniai sudaro apie 40 % uosto krovos.
Uoste veikia 14 didelių krovos, laivų statybos ir remonto bendrovių, apie 350 mažesnių. Klaipėdos uostas ir su juo susijusios įmonės sukuria 6,18 % Lietuvos BVP, jose dirba apie 58 000 darbuotojų. Svarbiausios krovos bendrovės: Klaipėdos jūrų krovinių kompanija, Klaipėdos nafta, Jūrų krovinių bendrovė Bega, Klaipėdos Smeltė, Klaipėdos konteinerių terminalas, Krovinių terminalas. Uoste veikia Suskystintųjų gamtinių dujų terminalas (nuo 2014).
2018 pervežta daugiau kaip 322 900 keleivių (iš jų 69 651 – 58 kruiziniais laivais). 2018 Klaipėdos jūrų uosto krova: trąšos (30,7 % visos krovos), konteineriai (18,4 %), naftos produktai (17,3 %), ro-ro kroviniai (kraunami ratuotomis transporto priemonėmis; 11,3 %), grūdai (3,7 %), suskystintos gamtinės dujos, mineralai, metalai ir ferolydiniai, metalo laužas, mediena, cukrus, pašarai, šaldyti produktai, statybinės medžiagos, kiti kroviniai. 2021 uoste pakrauta 45,62 mln. tonų krovinių, uoste apsilankė 6552 laivai. 2022 uoste pakrauta 36,12 mln. tonų krovinių, uoste apsilankė 5605 laivai (1331 vietiniai, 4274 vykdė krovą), 61 kruizinis laivas (juose buvo 46 853 keleiviai). Lentelėse parodyti uosto veiklos rodikliai 1999–2022 (Klaipėdos jūrų uosto duomenys).
Klaipėdos jūrų uostas
1
2
3
4
5
Klaipėdos jūrų uosto istorija iki 1918 metų
Šalia Klaipėdos pilies (pastatyta 13 a. viduryje) įkurtame uostelyje sustodavo Liubeko, Bremeno pirklių laivai. 1457 Gdansko (Dancigo) karo laivai užgrobė 14 į Klaipėdą atplaukusių Liubeko ir Hamburgo laivų. Oficialų komercinio uosto statusą Klaipėdos jūrų uostas gavo 1475, kai Vokiečių ordino magistras suteikė Klaipėdos gyventojams Kulmo teisės privilegiją, pagal kurią jie galėjo verstis jūrų prekyba ir statyti laivus. Klaipėda nepriklausė Hanzos sąjungai, kuri kontroliavo beveik visą Baltijos jūros prekybą, todėl kildavo konfliktų. 1520 Gdansko laivynas užgrobė Klaipėdos jūrų uosto laivus, padegė miestą, akmenimis užvertė įplauką į Danės upę.
Klaipėdos jūrų uosto infrastruktūra kūrėsi 17–18 a.; imta ženklais žymėti įplaukos laivakelį, statyti šviečiamuosius ženklus, laivų prieplaukas, švyturį (įžiebtas 1796). Klaipėdos jūrų uostą pradėta aprašinėti locijose (1644), vaizduoti to meto žemėlapiuose. Nuo 1745 pradėta gilinti ir valyti uosto akvatoriją, Danėje buvo palaikomas 3,3 m gylis. 1749–1752 akmens krantinėmis sutvirtintos Danės žiotys, 1784–1791 įrengtos balasto krantinės. 18 a. pabaigoje–19 a. pradžioje pastatytas pietinis molas, 1834–1878 jis pailgintas ir pastatytas šiaurinis. Uostas perkeltas iš Danės upės į Klaipėdos sąsiaurį.
19 a. viduryje uosto gilinimo darbams pradėta naudoti garines kasimo mašinas; sąsiauris pagilintas iki septynių metrų gylio. 18–19 a. uosto reikšmė didėjo. 1752 į Klaipėdos jūrų uostą atplaukė 133 laivai, 1770 – 500, 1790 – apie 800, 1805 – apie 1080 laivų. 1850–70 atplaukdavo 800–1000 laivų, 1872 jų buvo 1300. Klaipėdoje įsteigti Anglijos, Prancūzijos, Danijos, Švedijos konsulatai. Klaipėdos jūrų uosto veikla pagyvėdavo, kai būdavo panaikinami Nemuno vandens kelio muitinių barjerai; per uostą buvo išvežama mediena, linai, grūdai, kitos prekės. 19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje buvo Klaipėdos jūrų uosto nuosmukis (išskyrus 1900, 1910, 1913 metus), ypač Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje.
Uostas nepriklausomoje Lietuvoje (1918–1940)
1919 pagal Versalio sutartį Klaipėdos jūrų uostas atiteko Antantės šalims. 1924 Paryžiuje pasirašyta Klaipėdos krašto konvencija, pagal kurią Klaipėdos jūrų uosto valdymą perėmė Direktorija. 20 a. 3–4 dešimtmečiais įrengtos naujos krantinės, įplaukos gylis padidintas iki 10 metrų, prie svarbiausių krantinių – iki 8,2 metro. Giliavandenių krantinių frontas sudarė daugiau kaip 1200 m, uosto prieplaukų frontas – apie 8000 metrų. Prie upinių, žvejybos ir pagalbinių laivų krantinių gylis buvo 2–3 metrai.
Klaipėdos jūrų uostas aptarnavo beveik vien tik Lietuvos ūkį. 1935 uostui teko 88,4 % Lietuvos eksporto ir apie 65 % importo. Buvo išvežama mediena, javai, linų pluoštas ir sėmenys, celiuliozė, žemės ūkio produktai, įvežama akmens anglys, trąšos, geležis ir jos gaminiai, naftos produktai, vaisiai, druska. 1938 uosto krova sudarė 1,53 mln. tonų; į uostą įplaukė ir iš jo išplaukė 1542 laivai. Jūrų prekybos svarbiausi partneriai buvo Švedija, Norvegija, Danija, Suomija, kai kuriais metais Latvija ir Estija. Nuo 1928 svarbiausių partnerių dešimtuke buvo Jungtinės Amerikos Valstijos ir SSRS. Atplaukdavo Ispanijos, Alžyro, Brazilijos, Didžiosios Britanijos, kitų šalių laivų. Uosto plėtra nutrūko Vokietijai užgrobus Klaipėdos kraštą.
Uostas 1945–1990 metais
Po Antrojo pasaulinio karo Klaipėdos jūrų uostas buvo atstatytas. 1946 uostą aplankė 202 laivai. Prieškarinį apyvartos lygį (1,5 mln. tonų) uostas pasiekė praėjus 15 metų po karo. Pasikeitė Klaipėdos jūrų uosto hinterlandas; beveik visi kroviniai buvo tranzitiniai (iš įvairių SSRS respublikų). 1959 ikikarinėje naftos bazėje buvo įkurta naftos eksporto ir perpylimo įmonė, netoli uosto vartų įrengtos naujos (12 m gylio) naftos prieplaukos. 7 dešimtmečio pirmoje pusėje pastatytas anglių rūšiavimo ir perkrovimo kompleksas. 1969 įkurta Lietuvos jūrų laivininkystė.
8 dešimtmečio pabaigoje naftos eksporto įmonė tanklaiviais išsiųsdavo iki 6,7 mln. tonų krosnių kuro. 1986 pradėjo veikti Klaipėdos–Mukrano tarptautinė jūrų perkėla. 1988 nafta, metalai ir grūdai sudarė 86 % uosto krovinių apyvartos. Iki 1990 Klaipėdos jūrų uosto šiaurinė dalis buvo pagilinta iki 12 metrų, pietinė – iki 8–10 metrų. Uoste veikė Naftos bazė, Okeaninės žvejybos uostas (apie 150 žvejybos ir transporto laivų), Vakarų laivų remonto įmonė, Baltijos laivų statykla.
Klaipėdos jūrų uostas po 1990 metų
kruizinių laivų terminalas
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę 1991 įkurta valstybinė įmonė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (nuo 1993 valdo uosto infrastruktūrą, turi atstovybes Maskvoje, Minske, Hamburge). 1992 Klaipėdos uostui suteiktas valstybinio jūrų uosto statusas. 1996 priimtas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymas, pagal kurį uosto žemė, akvatorija, krantinės, hidrotechniniai įrenginiai, navigacijos keliai, kanalai ir kiti infrastruktūros objektai priklauso valstybei ir negali būti privatizuojami. Krova užsiima privačios bendrovės, nuomojančios uosto krantines, teritoriją ir kuriančios savo terminalus, sandėlių ūkį arba su uostu ir laivyba susijusias įmones.
476
2271
-Klaipėdos uostas