Klapėdos krãšto bylà, Lietuvos politinė byla. 1932 spręsta Nuolatiniame tarptautinio teisingumo tribunole Hagoje. Buvo Lietuvos Respublikos didžiausia byla su Klaipėdos krašto signatarėmis valstybėmis (Didžioji Britanija, Prancūzija, Italija ir Japonija) dėl Klaipėdos krašto statuto aiškinimo. Byla atsirado stiprėjant krašto vokiečių revanšistiniams siekiams, Vokietijoje – nacių aktyvumui prieš būsimus rinkimus į Reichstagą ir kilus pasaulinei ekonominei krizei.
1931 pabaigoje Klaipėdos krašto Direktorijos pirmininkas O. Böttcheris su krašto Seimelio nariais J. Gubba ir N. Baltramiejumi slapta, be Lietuvos Respublikos vyriausybės ir Lietuvos atstovo krašto gubernatoriaus žinios, 1931 12 17 nuvyko į Berlyną tartis su Vokietijos vyriausybe dėl gyvulių ir žemės ūkio produktų eksporto iš Klaipėdos kr. į Vokietiją. Tuo buvo pažeisti Lietuvos valdžios įgaliojimai: pagal statutą krašto užsienio santykius tvarkė Lietuvos vyriausybė. Gubernatorius A. Merkys atleido O. Böttcherį iš pareigų. Vokietijos vyriausybė (ne pirmą kartą) 1932 02 08 įteikė skundą Tautų Sąjungos generaliniam sekretoriui – Lietuvos Respublika buvo kaltinama neteisėtu Direktorijos pirmininko atleidimu ir statuto 17 straipsnio pažeidimu. Teisminis nagrinėjimas prasidėjo balandžio 11. Lietuvos Respublikai atstovavo V. Sidzikauskas, jam talkino Kauno advokatas J. Robinzonas. Lietuvos tautiniu teisėju, be kitų 12 nuolatinių teisėjų, pakviestas M. Römeris.
Byla truko ~6 savaites, nes kilo komplikacijų: Klaipėdos krašto konvencijos signatarės įteikė naują skundą, 1932 03 22 gubernatorius paleido O. Böttcherį remiantį Seimelį, t. p. dėl vietos gyventojų požymių teikimo >5000 Lietuvos Respublikos piliečių, ilgesnį laiką išgyvenusių krašte (įgiję Lietuvos pilietybę turėjo teisę dalyvauti Seimelio rinkimuose). Tribunolas tą provokiškų jėgų skundą atmetė. Pasibaigus ilgiems debatams konsultacinė išvada buvo paskelbta tik liepos 11. Hagos tribunolas pripažino, kad gubernatorius ypatingu atveju turi teisę atšaukti Direktorijos pirmininką, jei jo veiksmai pažeidžia Lietuvos valstybės suverenumą ir vientisumą, jei jis nevykdo Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų dėl Klaipėdos kr. autonomijos, konvencijos ir statuto, nepaiso Lietuvos centrinės valdžios įgaliojimų. Gubernatoriui pripažinta teisė kontroliuoti, ar Seimelio ir Direktorijos veiksmai neviršija krašto valdžios kompetencijos. Tad Direktorijos pirmininko O. Böttcherio atšaukimas ir naujos E. Simonaičio Direktorijos sudarymas buvo teisėtas. Neteisėtu pripažintas tik III Seimelio paleidimas.
Klaipėdos krašto bylą Lietuvos Respublikos vyriausybė iš esmės laimėjo: tai suteikė galimybę Lietuvos centrinei valdžiai ir krašto gubernatoriui reikalauti (ir tarptautiniu mastu), kad vokiečių revanšistinės jėgos nepažeidinėtų konvencijos bei statuto, būtų paisoma Lietuvos Konstitucijos bei įstatymų, Vokietija grubiai nesikištų į Klaipėdos krašto autonomijos reikalus. Lietuviškoje spaudoje bylos laimėjimas buvo prilygintas Žalgirio mūšio (1410) pergalei.
L: Klaipėdos krašto statuto byla Hagos tribunole Kaunas 1932; R. Valsonokas Klaipėdos problema Vilnius 21989; V. Sidzikauskas Lietuvos diplomatijos paraštėje Vilnius 1994.
2844