Klapėdos krãšto kininkų draugijà, kininkų draugijà, Mažosios Lietuvos ūkininkų organizacija. Veikė 1928–39. Steigėjai: J. Dovilas, M. Labrencas ir M. Žvilius. Tikslas – rūpintis Klaipėdos krašto ūkininkų ekonominiais, kultūriniais ir profesiniais reikalais. Derino krašte vykdomą ūkinę politiką su Lietuvos Respublikos ekonomine politika, siekė vienyti ūkininkus į kooperatyvus, skatino naujoves (bekonų, cukrinių runkelių auginimas, pieno perdirbimas, pievų kultūrinimas).
1935 draugija turėjo 42 skyrius, 2962 narius (25 % krašto ūkininkų). 1933 įsteigė Jakų, vėliau – Saugų žemės ūkio mokyklas. Ūkininkams talkino 4 agronomai, 3 instruktoriai. Draugijos skyriai rengė ūkininkų tobulinimosi kursus, žemės ūkio specialistai skaitydavo paskaitas. Ūkininkams skirdavo pašalpų veisliniams reproduktoriams pirkti, specialiuose kursuose rengė pieno kontrolės asistentus; jie steigė pieno nugriebimo ir supirkimo punktus, pienines. Draugija rūpinosi, kad Lietuvos centrinės Pienocentro, Maisto ir krašto vokiškos bendrovės lietuvių ūkininkams daugiau mokėtų už pieno produktus, gyvulius.
Klaipėdos krašto ūkininkų draugijos rūpesčiu krašte buvo steigiami Lietuvos centrinės Lietūkio bendrovės skyriai (juose ūkininkai galėjo pigiau nusipirkti trašų, kitų prekių), plėtota paukštininkystė, bitininkystė, kasmet rengtos kelios žemės ūkio parodos. Už geriausius gyvulius, žemės ūkio produktus draugija mokėdavo premijas, žemės ūkio mokslus studijuojantiems draugijos narių vaikams skirdavo stipendijas. Draugija turėjo biblioteką.
1527