Klapėdos laisvóji ekonòminė zonà, pramoninės plėtros teritorija Klaipėdoje, kurioje investuotojams teikiamos mokesčių lengvatos. Seniausia ir efektyviausiai veikianti Lietuvoje laisvoji ekonominė zona. Įkurta 1996, veiklą pradėjo 2002. Plotas 412 hektarų.
Investuotojams taikomos specialios lengvatinės ekonominės ir teisinės sąlygos, sukurta infrastruktūra (didžiausias privalumas – galimybė eksportuoti produkciją per Klaipėdos jūrų uostą). Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje veikia apie 100 įmonių iš 19 šalių (77 % – užsienio kapitalo, 23 % – Lietuvos kapitalo įmonės), daugiausia plastikų, automobilių elektronikos komponentų gamybos, maisto, metalo apdirbimo, naftos perdirbimo pramonės, logistikos ir pakavimo. Nuo Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos veiklos pradžios joje investuota 825 mln. eurų (iš jų Lietuvos valstybės investicijos – 7,8 mln. eurų), sukurta daugiau kaip 5900 darbo vietų. 2023 Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos įmonių apyvarta sudarė daugiau kaip 1,34 mlrd. eurų (2,1 % Lietuvos BVP), eksportas – daugiau kaip 610 mln. eurų (1,6 % viso Lietuvos eksporto).
Didžiausios įmonės: Ukrainos kapitalo polietilentereftalato granulių (žaliavos plastikinėms pakuotėms) gamybos bendrovė NEO GROUP (įkurta 2003, priklauso Retal grupei) ir polietilentereftalato pakuotės gamintoja Retal Baltic Films (įkurta 2003), Tailando kapitalo polietilentereftalato granulių gamybos bendrovė Orion Global Pet (įkurta 2003), Lietuvos kapitalo biodyzelino gamybos bendrovė Mestilla (įkurta 2005), Danijos kapitalo žuvų perdirbimo bendrovė Espersen Lietuva (įkurta 1999), Suomijos kapitalo termofikacinė jėgainė Gren Klaipėda (iki 2021 Fortum Klaipėda, įkurta 2007, pradėjo veikti 2013). 1993–2022 veikė Japonijos kapitalo laidų sistemų automobiliams gamybos bendrovė Yazaki Wiring Technologies Lietuva (2022 likviduota).
Klaipėdos laisvoji ekonominė zona
Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje veikiantis Klaipėdos verslo parkas (pradėjo veikti 2004) nuomoja 24 000 m2 gamybinių, logistikos, prekybinių ir biuro patalpų.
2396