Klaipėdos laisvoji valstybė

Klapėdos laisvóji valstýbė, Freštatas (vokiečių k. Freistaat Memel, Memeler Freistaat, Freistaat), Prancūzijos globojamas vokiečių politinis teritorinis projektas Mažojoje Lietuvoje. Jį mėginta 1921–22 įgyvendinti (įkurti vokišką valstybėlę) Klaipėdos krašte. Vokietijai 1919 06 28 pasirašius Versalio taikos sutartį ir netekus teisių į valdytą Klaipėdos kraštą, jame vietos vokiečiai sudarė Priešparlamentį (vokiškai Vorparlament). Jis 1919 10 ėmė rengti Klaipėdos respublikos įkūrimo planą, kad Klaipėdos kraštas nebūtų prijungtas prie Lietuvos valstybės. 1920 02 15 Antantės vardu Prancūzijai pradėjus krašto karinį administravimą, jo vyriausiasis komisaras, prancūzų generolas D. J. Odry respublikos idėją atmetė.

Klaipėdos krašto civilinis komisaras generolas Gabrielis Jeanas Petisné (ketvirtas iš dešinės) išeina iš Biržos pastato Klaipėdoje

1921 05 vyriausiuoju komisaru tapęs G. J. Petisné ėmė propaguoti Freištato, kaip Prancūzijos protektorato Klaipėdos krašte, idėją. 1921 07 iš Heimatbundo 4 partijų sudaryta organizacija Klaipėdos krašto pilietinių ir politinių partijų darbo sambūris (vokiečių k. Arbeitsgemeinschaft der bürgerlichen politischen Parteien in Memelgebiet) per komisarą Ambasadorių konferencijai pateikė laisvosios valstybės idėją. Lietuvos Respublikai atmetus Tautų Sąjungos pirmininko P. Hymanso projektus (į būsimą Lenkijos‑Lietuvos federaciją Klaipėdos kraštas įeitų kaip autonominis vienetas; Hymanso projektas), G. J. Petisné 1922 11 Ambasadorių konferencijai pateikė Freištato planą. Jo nurodymu Heimatbundas 1921 12 įsteigė Darbo sambūrį už Klaipėdos Laisvąją valstybę (vokiškai Arbeitsgemeinschaft für den Freistaat Memel), kurio tikslas buvo paveikti Klaipėdos krašto gyventojus, kad jie paremtų Freištatą.

Ambasadorių konferencija sutiko su Klaipėdos laisvosios valstybės projektu, o Prancūzija tikėjosi krašte ilgam išlaikyti savo protektoratą. Prancūzijos ir jos remiamos Lenkijos veikiamas Freištatas būtų užtvėręs Lietuvai kelią į Baltijos jūrą. Prieš projektą buvo Mažosios Lietuvos tautinė taryba (siekė Klaipėdos kraštą sujungti su Lietuvos valstybe), netgi Vokietija – pasak jos politikų, įtraukti kraštą plačios autonomijos teisėmis į Lietuvos Respubliką būsianti mažesnė blogybė. Klaipėdos laisvosios valstybės projektas neteko prasmės, kai po 1923 01 sukilimo (Klaipėdos krašto sukilimas) Klaipėdos kraštas susijungė su Lietuvos Respublika.

1749